Naujienos
Studentai. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose sumažėjo 9,4 tūkst., arba 4,5 procento. Šių mokslo metų pradžioje tiek universitetuose, tiek ir kolegijose studijavo po 4,7 tūkst. mažiau studentų, pranešė Statistikos departamentas.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje yra 46 aukštosios mokyklos – 23 universitetai ir tiek pat kolegijų. 2009–2010 mokslo metų pradžioje šiose mokyklose studijavo 201 tūkst. studentų, iš jų universitetuose –144 tūkst., kolegijose – 57 tūkst.
Dauguma studentų – 177 tūkst., arba 88 procentai – studijavo valstybinėse aukštosiose mokyklose. Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (8 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 24 tūkst., arba 12 procentų visų studentų. Studijuojančiųjų skaičius nevalstybinėse mokyklose per metus sumažėjo 1,8 tūkst., arba 7 procentais.
Išankstiniais duomenimis, aukštojo mokslo siekia 42 procentai 20–24 metų amžiaus jaunimo (2008 m. – 43 proc.).
2009 m. aukštosios mokyklos į pirmos pakopos studijas priėmė 46 tūkst. studentų – 11 tūkst., arba beveik penktadaliu, mažiau nei 2008 m. Į kolegijas priimta 17 tūkst. studentų, į universitetų bakalauro studijas – 29 tūkst. studentų. Šių mokyklų pirmakursiais tapo 75 procentai tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų ir 5 procentai profesinių mokyklų absolventų (2008 m., atitinkamai 79 ir 7 proc.).
2009–2010 mokslo metų pradžioje universitetuose bakalauro studijose studijavo 112 tūkst., arba 78 procentai visų universitetų studentų. Kas antras baigęs bakalauro studijas tęsė studijas magistrantūroje. Šiuo metu magistro kvalifikacinio laipsnio siekia 27 tūkst., daktaro mokslo laipsnio – 2,5 tūkst. studentų. Rezidentūroje studijuoja 1,5 tūkst. būsimų medikų.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiau moterų nei vyrų siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą: kolegijose moterys sudaro 58 procentus studijuojančiųjų, universitetų bakalauro studijose – 59, magistrantūros – 66, doktorantūros – 59 procentus visų studijuojančiųjų.
2009 m. rudenį 47 procentai universitetų ir 45 procentai kolegijų studentų studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose. Nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose valstybė finansavo 1169 studijų vietas, arba 5 procentus visų studijų vietų.
Siekdami studijuoti ir dirbti, 38 procentai universitetų ir 53 procentai kolegijų studentų studijuoja ištęstine studijų forma (vakariniu ir neakivaizdiniu būdu). 2009 m. rudenį studijuodami dirbo 37 procentai aukštųjų mokyklų studentų (2008 m. – 42, 2007 m. – 33 proc.).
Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2009–2010 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo beveik pusė kolegijų (46 proc.) ir penktadalis (21 proc.) universitetų studentų. Kitos ne mažiau populiarios studijų sritys išlieka pedagogika, inžinerinės profesijos ir teisė. Pedagogais rengiasi tapti 21 tūkst. (10,5 proc. aukštųjų mokyklų studentų), inžinieriais – 19 tūkst. (9,6 proc.), teisės specialistais – 17 tūkst. (8,7 proc.). 2 psl. >
pash 2010-03-18 06:32
na, sumažėjo dl mokslo kainų ir kvailų reformų - niekaip nesuprantu ką sau švietimo...
viktor 2010-03-18 06:31
na, taip ir turi būti pas mus Lietuvoje šiek tiek perspausta su tais universitetais, visi turi...