Naujienos
Ričardas Berankis, Remigijus Balžekas (Gediminas Savickis/ELTA nuotr.)
Lietuvos teniso rinktinės kapitonas ir Ričardo Berankio treneris Remigijus Balžekas tiki, kad jauni mūsų šalies tenisininkai pasieks labai daug. Tačiau net ir tada jie nebus tokie pasipūtę kaip anglai.
Treniruoti patinka labiau
– Jus visi žino kaip teniso trenerį, o kokia buvo Jūsų, kaip žaidėjo, karjera?
– Mano tėtis – mokslininkas, tad savo karjerą pradėjau Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje. Ten tuo metu buvo dveji teniso kortai. Žinoma, pasiekti profesionalų lygį nebuvo įmanoma. Esu laimėjęs tik savo amžiaus šalies čempionatus.
– Kada tapote treneriu?
– Persikėliau į Šiaulius ir 1984 metais tapau treneriu. Mieste teko dirbti Šiaulių teniso mokyklos treneriu, direktoriumi. Apie 13 metų ėjau direktoriaus pareigas, bet vėliau vėl tapau treneriu. Šis darbas man malonesnis. Džiaugiuosi juo. Mano sūnus Aivaras Balžekas (žuvo 2005 metais, JAV autokatastrofoje – red.past.) buvo pasiekęs neblogų rezultatų.
Dabar Ričardas Berankis man kaip sūnus. Norėjome iškovoti ženklių pergalių. Užsibrėžėme tikslą laimėti pasaulio čempionatus iki 14 bei 18 metų ir tai pavyko.
Pavyduolių gausu
– Buvęs vienas iš Šiaulių miesto vadovų Zenonas Sabalys neseniai sakė, kad dėl tokios pergalės, kaip pergalė prieš Didžiosios Britanijos teniso rinktinę, dirbta 30 metų. Ar Jūs atsimenate pradžią?
– Viskas ir prasidėjo nuo Z. Sabalio. Jam esant miesto savivaldybėje, buvo teniso bumas, tada prasidėjo ir Lietuvos teniso pakilimas. Tik gaila, kad yra daug pavyduolių. Šiauliai išaugino daugiausiai šalies čempionų. Mano manymu, mes tikrai galime Šiaulių teniso mokyklą pavadinti akademija.
– Kas iš ankstesnių Šiaulių teniso mokyklos auklėtinių teikė daugiausiai vilčių?
– Mano sūnui A. Balžekui gerai sekėsi. Tačiau Lietuvoje jam nematėme konkurentų, tad jis išvyko mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas.
Išskirčiau ir Ivetą Dapkutę, Paulių Jurkėną, Tomą Seliuką. Džiugina tai, kad Vilniuje, Lietuvos teniso akademijoje, dirba apie 80 procentų šiauliečių. Galime išauginti ir pasaulinio lygio žaidėjų – R. Berankį, D. Šakinį. Pastarąjį norime pasiimti kartu. Tikimės, kad Dovydas pamažu pradės keliauti su Ričardu ir manimi ir taip labiau tobulės.
R. Berankis neturi neigiamų savybių
– Ar iškart pamatėte, kad R. Berankis bus išskirtinė žvaigždė?
– Jokia jis išskirtinė žvaigždė. Lietuvoje – kitokios žvaigždės.
Pirmą kartą Ričardą pamačiau per Lietuvos televiziją. Tada jam buvo vos treji. Mačiau, kad jis su teniso rakete kamuoliuką į sieną daužo išskirtinai. Žmonai iškart pasakiau, kad šis vaikas daug pasieks. Visada žinojau, kad Ričardas ateityje dirbs su manimi. Kai R. Berankis buvo 9-10 metų, su juo atvykome į Šiaulius.
– Kokios Ričardo charakterio savybės?
– Mes lyg sūnus ir tėvas. Niekada nesame susipykę. Prisipažinsiu, kad buvo laikas, kai bandžiau atitolti. Bet Ričardas buvo kategoriškas: „Aš dar jaunas“. 2 psl. >
aglis 2010-03-17 16:10
per daug jis kontroliuoja berankiui, kai tironas koks, net per spaudos konfa atsakineja uz ji.
merkine 2010-03-17 14:32
Sveikatos ir entuziazmo šiems šviesiems žmonėms Amen :)
sveikinimai 2010-03-17 14:17
smagus interviu- su malonumu perskaiciau, sekmes visiems !
aaa 2010-03-17 13:07
Uzuojauta Balzekui del sunaus (nezinojau anksciau)! Geriau jau paciam uzsimusti, nei sulaukti...