Naujienos
Vartojimas. Scanpix nuotr.
Žymus prancūzų gastronomas Anthelme Brillat-Savarin kartą pareiškė: „Pasakyk, ką valgai, ir aš pasakysiu, kas tu esi.“ Šį posakį galima perfrazuoti ir taip: „Pasakyk, ką perki, ir aš pasakysiu, koks tu esi.“
Stovint eilėje prekybos centre, kartais kyla pagunda žvilgtelėti į laukiančiųjų eilėje produktų krepšelius. Ne todėl, kad pamatytum, kokį nors iki šiol lentynose nepastebėtą produktą. Tiesiog kiekvieno žmogaus produktų asortimentas iškalbingas: vienur dalį turinio sudarys pusfabrikačiai, kitur atrasi daug daržovių ar įvairių „nestandartinių“ gaminių. Žinoma, žmonės perka ne tik prekybos centruose (ir ačiū Dievui!), bet ir turguose bei specializuotose parduotuvėse, todėl prekybos centre matomas atskiro žmogaus prekių asortimentas toli gražu nėra baigtinis. Tačiau jei tam tikras skaičius žmonių pateiktų pastarąją savaitę įsigytų produktų sąrašą, būtų įdomu jį įvertinti. Toks sąrašas bylotų ne tik apie valgymo įpročius, bet ir apie vartojimo stilių ar net gyvenimo būdą apskritai.
Tarkime, aš iš tikrųjų noriu pirkti tikrai kokybiškus produktus. Tačiau kaip išsirinkti gerą daiktą (ir kaip parduoti gerą daiktą?), kai visi be išimties vienaip ar kitaip afišuojasi „aš esu geras, gražus, kvapnus, skanus“? Ar žodžiai „sąmoningas“ ir „vartojimas“ gali būti naudojami kartu? Galiausiai, ar keičiasi ir kaip keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai?
Šia tema nusprendžiau pakalbinti įmonės „Šviežia kava“ savininką Vytautą Kratulį, verslininką „iš idėjos“. Paprašiau jį pasidalinti savo kaip verslininko patirtimi bei asmeniniu požiūriu į vartojimą.
Reklamai – taip, reklamai – ne
Laikai keičiasi. Tarybiniais laikais žmonėms daugiau mažiau buvo aišku, iš kur atkeliauja maisto produktai, kur jie gaminami ir kokios kokybės. Pasirinkimas buvo ribotas – tai, žinoma, nedžiugino, bet, iš kitos pusės, pasirinkti buvo lengviau nei dabar – neglumino gausa. Išaugus importo galimybėms pirkome tai, kas nauja ar ko anksčiau būdavo sunku gauti: šokoladukus „Snickers“, žuvies pirštelius, bananus ir įvairių rūšių jogurtą. Kuomet parduotuvių lentynas užplūdo prekių gausa ir įvairovė, „į pagalbą“ atėjo reklama. Toje etikečių ir pakuočių gausybėje susigaudyti sunku, todėl žmogui lengviau nusipirkti tai, kas atpažįstama (o reklama ir suteikia šį raminantį jausmą). Tačiau, kai užplūdo dar ir reklamų gausa, o reklama tapo autoritetu su klaustuko ženklu, susigaudyti vėl tapo sunku.
Įsivaizduokime, kad žiūrime tokią vandens reklamą, kurioje vaizduojama, kaip kone ąsočiais semiamas vanduo iš Alpių upokšnių ir, rodos, iš to molinio ąsočio tiesiai į plastmasinius butelius pilamas vanduo atkeliauja į prekybos centrą. Mes suprantame, kad taip greičiausiai nėra: iš tikrųjų stovi neišvaizdus gręžinys, supilstytas vanduo parduodamas ir perparduodamas, keliauja per daugybę rankų, kol pasiekia mus. Mes leidžiame sau trumpam patikėti nupieštu vaizdeliu, tačiau suvokiame, kad iš tiesų tai tik reklaminis triukas. O kas, jeigu atsiras tokia įmonė, kurios filosofija – iš tikrųjų semti vandenį ąsočiais iš tyriausių šaltinių, ir kaip įmanoma tiesiausiu keliu pasiekti pirkėją? Kaip sužinoti, kad tai tiesa? 2 psl. >
erelis 2010-03-23 11:14
dauguma nemato reikalo atsirinkti
Mili 2010-03-19 19:18
KOkią čia propagandą skleidi?
TIKIU LT 2010-03-18 15:46
Plačiau interneto vartuose TIKIU LT
123 2010-03-18 10:42
Blem, galvojau paskaitysiu idomu straipsni, o paaiskejo, kad visas sitas reikalas yra didziule...