Režisierius Eimuntas Nekrošius (Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.)
Lūpose smilksta cigaretė, susimąstęs žvilgsnis. Kiekvienas žodis pasveriamas, pamatuojamas. Tai teatro ikona – Eimuntas Nekrošius. Gerbėjų išliaupsintas, kritikų išpeiktas, bet nemirtingas. Režisierius, kurio teatrui pavyko išsaugoti tęstinumą, pataria į viską žvelgti paprasčiau.
- Kas Jums yra autoriai – įkvėpėjai, iš kurių visada semiatės idėjų spektakliams?
- Yra tiek daug puikios pasaulinės literatūros. Ir ne tik pasaulinės – ir puikios lietuvių literatūros. Teatro pagrindas, pamatas yra literatūra. Yra ir pjesės, tačiau man priimtiniau yra prozos kūriniai. Stačiau ir daug pjesių, tačiau proza vis vien labiau patiko. Įvardinti, kas tai – ilgas sąrašas, priklausomai nuo vidinės būsenos, nuo metų laiko.
- Bet labiau remiatės klasikiniais autoriais?
- Na, taip.
- Kai spektaklis pastatomas knygos motyvais, kiek sau leidžiate nutolti nuo pagrindinės fabulos, asmeniškai interpretuoti?
- Teatras turi tokią galimybę, tačiau kaip bebūtų, kūrinys lieka saugus. Teatras turi teisę, galimybę smarkiai nutolti nuo autoriaus, bet geriausiai būna, kai įsigilini į autorių ir tas nutolimas, visiška interpretacija yra kaip silpnumo požymis. Vadinasi, kažko nesugebėjai pajausti, išreikšti, tada darai interpretaciją. Tai nėra blogai – visų svajonė yra visiškai pajausti autorių ir kūrinio sielą atgaivinti spektaklyje.
- Ar galima teigti, kad režisieriaus interpretacija yra tai, ką jis kūrinyje perskaito „tarp eilučių“?
- Taip. Aišku, yra tokie veikalai, kurie jau daug kartų statyti scenoje ir tradiciškai jau yra susidėlioję akcentai – atsiradusi sceninė tradicija. Jei vien seksi šiuos akcentus, tai ir nelabai pavyks – imsi statyti klišes.
- Užsienio spauda apie Jus rašo: „... Jeigu jūs nebuvote Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, artimiausiu metu negalėsite palaikyti pokalbio padorioje kompanijoje“. Kaip vertinate savo populiarumą? Ar jis apsunkina?
- Kiekvienam žmogui geras žodis yra svarbus. Bet girdėti vien tik gerus žodžius yra pražūtinga. Net pavojinga. Kartais reikia patirti ir skaudžių nuslydimų, nugarmėjimų, ir išgirsti malonių žodžių. Gali sakyti, kad nekreipiu dėmesio į populiarumą, bet tikrų gerų žodžių gyvenime yra labai mažai. Dažniau išgirsti ne melagingus, bet vistiek paspalvintus. Yra labai daug netikrumo. Atsargiai reikia priimti viską.
- Viena yra ką sako visuomenė, teatro kritikai, tačiau iš kieno lūpų išgirstas komplimentas ar kritika yra svarbiausia?
- Visaip būna. Kartais visai ne teatrinės profesijos žmogus įžvelgia tai, kuo pats netikėjai ar nepastebėjai. Pasikartosiu, šiais laikais labai sunku atskirti tikrą žodį nuo netikro.
- Ar teatras atlieka aktualią bendrumo, vienijančią funkcijas? Ar Jūsų spektaklis turi savo misiją? 2 psl. >
Naujienos






















Milda 2010-03-19 11:14
Geriausias režisierius!
:) 2010-03-19 11:13
Ir žvilgsnis šetoniškas:)
2010-03-19 09:42
su Nekrosium sneketi sunku - jis atsakineja labai trumpai. autorei teko daug klausimu pasiruosti,...
st.algis 2010-03-19 00:06
Popsinis pavdinimas atspindi visą požiūrį į kultūrą ir į režisierių.O kad Lietuva turi...