Naujienos
Pasėliai ELTA nuotr.
Pernai ūkininkai tikėjosi atsitiesti, tačiau jų finansinė padėtis tik blogėjo. Kad šie metai būtų pelningesni, būtina ieškoti taupymo rezervų.
Kokie jie? Pirmiausia ūkininkai turėtų mažinti išlaidas mineralinėms, ypač azoto, trąšoms pirkti. Vienas paprasčiausių azoto šaltinių yra raudonieji dobilai.
Išlaidos didesnės už pajamas
Ūkininkams, iš hektaro prikūlusiems po 4–5 tonas grūdų ir juos pardavusiems po 170–300 Lt už t, dažnai trūksta pinigų jų auginimo išlaidoms padengti.
Vien tik trąšų ir chemikalų išlaidos vienam hektarui sudaro 900–1100 Lt. O pardavęs keturias tonas miežių ūkininkas gauna tik apie 1000 litų. Šiek tiek brangiau buvo galima parduoti žieminių kviečių derlių, tačiau pelno ir ši kultūra davė nedaug. Šiais metais grūdų supirkimo kainos kažin ar ryškiai didės. Kaip žinome, didžiausią dalį išlaidų auginant javus ar rapsus sudaro mineralinės (iš jų– azoto) trąšos, todėl, norint sumažinti nuostolius, reikia mažinti mineralinių trąšų, ypač kompleksinių, naudojimą. Tačiau beveik visose mūsų dirvose efektyviausios– duodančios didžiausią derliaus priedą, yra azoto trąšos. Vadinasi, jų sumažinimas neigiamai atsilieptų javų derliui. Vienas paprasčiausių azoto šaltinių yra raudonieji dobilai. Hektare jų žydinčioje masėje ir šaknyse yra 200–350 kg azoto (skaičiuojant amonio salietra 600–900 kg).
Raudonieji dobilai gerai pakenčia ir drėgnesnes bei rūgštesnes dirvas, todėl jie Lietuvoje gali būti sėkmingai auginami 450–550 tūkstančių hektarų plote. Būtent tokiame plote raudonieji dobilai auginti nepriklausomoje Lietuvoje 1930–1940 metais. Tačiau okupacija sunaikino ir ūkininkus, ir raudonuosius dobilus.
Kokie svarbiausi šių pasėlių privalumai? Kaip žinome, dėl azotą fiksuojančių gumbelinių bakterijų raudonieji dobilai per metus gali sukaupti 350–400 tūkst. tonų azoto trąšų (skaičiuojant amonio salietra). Ūkininkai, į sėjomainą įtraukę vieną arba du laukus, galėtų sumažinti perkamų azoto trąšų kiekį pusiau. Raudonųjų dobilų nereikia tręšti azoto trąšomis, o juos užarus, dar dvejus metus tręšiant tik minimaliomis 100–150 kg amonio salietros normomis, galima gauti labai gerą javų derlių. Poreikis pirkti mineralines azoto trąšas sumažėtų du kartus.
Nauja veislė– ištvermingesnė
Raudonųjų dobilų galinga šaknų sistema (pagrindinė šaknis siekia iki 1,5 metro) iš podirvio paima nemažai fosforo ir kalio. Po raudonųjų dobilų, dėl trąšos užarus antrąją žolę, galima gauti gerą javų derlių naudojant du kartus mažesnes fosforo ir kalio trąšų normas. Kai dirvoje jų kiekiai vidutiniški, tręšimui minėtų elementų galima ir visai nenaudoti.
Raudonųjų dobilų reikšmę dirvų derlumui didinti teigiamai vertina ir patyrę agronomai. Šiaurės rytų Lietuvoje, Skapiškio apylinkėse, pavyzdingai ūkininkaujančio Jono Pakalnio ūkyje įvestoje sėjomainoje raudonųjų dobilų lauko plotas siekia 180 ha. Jo ūkyje po dobilų kitais metais pasėtų vasarinių kviečių derlius 2008 ir 2009 metais siekė 6–6,5 t. Sudygusiems vasariniams kviečiams patręšti išberta tik 150 kg amonio salietros, o fosforo ir kalio trąšomis kviečiai netręšti. Po dobilų pasėtų vasarinių kviečių lauko dirvožemio struktūra buvo kur kas geresnė, o augalus mažiau kamavo ligos ir kenkėjai. Be to, vasariniams kviečiams tręšti ir apsaugai nuo ligų bei kenkėjų sunaudota tris kartus mažiau lėšų nei kviečiams, sėtiems po rapsų. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.