Naujienos
Jonas Šimėnas. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
Lietuva skęsta pavojinguose teršaluose. Valstybei tai menka bėda - valstybinės institucijos vykdo stručio politiką, kurios esmė - nieko nematyti ir negirdėti. Nieko neveikimo priežastis itin banali: teršalams sunaikinti nėra pinigų.
Tušti tauškalai
Lietuva niekaip neatsikrato žemės kloduose glūdinčių pavojingų teršalų. Mirtinai pavojingi žmonių sveikatai, bet iki šiol neišvalyti Rokiškio, Šalčininkų, Radviliškio, Kretingos ir kituose rajonuose sukaupti pesticidų kapinynai, grėsmingai stūksantys trąšų kalnai Kėdainių pašonėje. Nuo karo laikų užsilikę sprogmenų arsenalai - vos ne kiekviename žingsnyje.
Vis pasigirsta balsų, kad užterštas teritorijas reikia kuo skubiau išvalyti, bet viskas baigiasi vien tauškalais. Atsakymas vienas ir tas pats - tam reikia didelių pinigų. O jų nėra.
Kai vilkinamos visai šaliai gyvybiškai svarbios problemos, į smulkesnį gamtos teršimą dėmesio ima nebekreipti net ir patys gamtos sergėtojai.
Ne mano daržas
Pačiame Kauno centre, ties geležinkelio tiltu per Nemuną A.Juozapavičiaus prospekte, nuo sovietinių laikų tiksi galinga ekologinė bomba. Netoli šios vietos anksčiau veikė pabėgių mirkymo gamykla, kuri gruntą užteršė pabėgių mirkymo skysčiu - skalūno alyva. Šios ypač pavojingos aplinkai medžiagos kartu su gruntiniais vandenimis nuolat skverbiasi į čia pat tekantį Nemuną.
Kauniečiai pastebėjo, kad nuo vasario pradžios riebalingas skystis į Nemuną tekėjo ypač gausiai. Pranešė gamtosaugininkams. Tačiau šie neįžvelgė jokios tragedijos.
“Niekas ten jau nieko neteršia, - pareiškė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Eugenijus Vasilavičius. - Ažiotažas kilo, kai vasario pradžioje trūko ties ta vieta einantis “Kauno energijos” karšto vandens tiekimo vamzdis. Vanduo ištirpdė grunte esančią skalūno alyvą, ši ir pateko į Nemuną. Bet gedimas jau sutvarkytas.”
Nuo Eimošiaus pas Keipošių
Apie gamtai avarijos padarytą žalą ir atsakomybę už tai gamtosaugininkas nebuvo linkęs kalbėti: “Vandens analizė Nemune nerodo tokio užterštumo, pagal kurį būtų galima fiksuoti taršą. Jokios tragedijos nėra.”
Tačiau jis sutiko, kad užterštą teritoriją būtina valyti. Tam, girdėjęs, miesto savivaldybė prašė europinių pinigų. Bet negavo. Jo teigimu, teritorijos valymas - savivaldybės pareiga, bet tą daryti delsiama.
“Ta teritorija mums nepriklauso, nes žemė - ne savivaldybės, o valstybės, - rado pasiteisinimą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas. - Todėl ir pinigų tam neskyrė. Geležinkelininkai tuo turėtų užsiimti, bet nenori.”
AB “Lietuvos geležinkeliai” filialo “Kauno geležinkelių infrastruktūra” vyr. inžinierius Gintaras Vasilavičius kaltės neprisiėmė.
“Žinau, kad ten gal prieš du mėnesius trūko trasa, o ką termofikacinis vanduo iš grunto išplovė, iš kur mes galim žinoti? - stūmė problemą nuo savęs G.Vasilavičius. - Be to, ten - valstybės žemė, todėl mes ir neprivalome tvarkos daryti.” 2 psl. >
zeme 2010-03-18 20:23
lietuvos nuodais ir sysalais zaliuos
Exh 2010-03-18 20:21
liudna zinot kokie BAMBUKAI lietuva valdo...
bubilius 2010-03-18 18:15
Bet didieji patriotai gyvens šiukšlyne toliau.
jonas2 2010-03-18 17:05
o del achemos tai ten baisu juk teko dalyvauti per didyji gaisra,visa loma kur stovi gamykla buvo...