Naujienos
Hipnozė - paslaptimis ir mitais apgaubta būsena (TopFoto/Scanpix nuotr.)
Hipnozė aprašyta XIII a. kinų raštuose, o nuo XVIII a. praktikuojama Europoje. Ji plačiai taikoma daugeliui ligų gydyti, bet hipnozės esmė iki šiol galutinai neatskleista. Daugeliui žmonių tokią būklę galima sukelti net per atstumą, pavyzdžiui, rodant filmą, klausant garso įrašo su tam tikru tekstu ir net specialiais šviesos, garso efektais. Kas ši paslaptimis ir mitais apgaubta būsena?
Tarpinė būsena tarp miego ir būdravimo, kai žmogaus kūnas visiškai atsipalaidavęs, vadinama hipnoze. Manoma, kad hipnozė naudota jau seniausiais laikais gydomosiose šventyklose Indijoje. Panašių užuominų randama ir senovės Egipte.
Pirmieji žingsniai
Pirmasis Vakaruose užfiksuotas domėjimasis hipnoze - daktaro Franso Mesmerio apie 1770 metus gydymui naudotas gyvūnų magnetizmas greičiausiai aprėpė ir hipnozę. 1842 metais Džeimsas Bredas pirmasis pavartojo terminą “hipnozė”. Šis žodis kilęs iš graikų kalbos - “hypnos” - miegas. Dž.Bredas mėgino hipnoze gydyti įvairias fizines ir psichologines negalias, tačiau nelabai sėkmingai.
Nežinomybė gimdo mitus
Apie hipnozę sklando nemažai mitų. Tie mitai paplitę visose pasaulio šalyse. Buvo atlikti eksperimentai su žmonėmis iš JAV, Australijos, Vokietijos. 88 proc. apklaustųjų teigė, kad hipnozė gali padėti žmonėms kai ką prisiminti, o to jie nesugebėtų įprastomis sąlygomis. Iš tiesų hipnozė tik padeda žmogui atsipalaiduoti, jei to jis negali natūraliai. Tuomet prisiminimai iš tiesų atgimsta žmogaus smegenyse.
Kitas plačiai paplitęs mitas - užhipnotizuotam žmogui galima įteigti bet ką, o vėliau, pažadintas iš transo, jis nieko nebeprisimins ir nežinodamas vykdys įteigtą valią. Tai visiška netiesa. Dauguma žmonių puikiai prisimena, kas vyko. Ir visai nesvarbu, buvo jiems įteigta neprisiminti ar ne.
Įtaiga - ne visiems
Mokslininkai kasdien atlieka tūkstančius eksperimentų norėdami išsiaiškinti visas hipnozės paslaptis ir jos efektyvumą. Kartą tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. Viena buvo veikiama hipnozės. Visiems dalyviams buvo duota po 150 kortelių ir įteigta, kad pasibaigus seansui jie privalo kasdien vieną jų grąžinti eksperimento rengėjams. Antra grupė (nedalyvavusi hipnozės seansuose) paprašyta padaryti tą patį. Pasibaigus eksperimentui paaiškėjo, kad “neužhipnotizuotieji” su užduotimi susidorojo daug geriau.
Beje, ne visi žmonės pasiduoda įtaigai. Yra keli tipai žmonių, kurių neįmanoma užhipnotizuoti. Tai psichiniai ligoniai, žmonės, kurių žemas intelekto rodiklis, ir (tas ypač svarbu norint apsiginti nuo aferistų) tie, kurie nenori būti užhipnotizuoti. Be to, kiekvienas žmogus pasiekia skirtingą hipnozės lygį. Polinkiui į hipnozę turi įtakos ir paveldėjimas.
Yra manančiųjų, kad hipnozė sumažina skausmą. Deja, toks pat efektas galimas ir be hipnozės. Tam įrodyti atliktas paprastas eksperimentas. Jo dalyviai padalyti į dvi grupes: viena užhipnotizuojama, kita - ne. Pirmiesiems įteigta, kad jie nejus skausmo, jei galvos apie ką nors malonaus, o antrai grupei liepta tą patį daryti jau be hipnozės. Paskui visiems bandomiesiems į ranką buvo besta adata. 2 psl. >
Blizgancioji 2010-03-19 00:36
visai idomu. taip tai apie hipnoze buvau girdejus tiek, kiek "stebuklingoji Moles Menules knyga"...