Naujienos
Verslo pasaulyje bankrotų mažėtų, jei būtų prisiminta restruktūrizacijos galimybė. Scanpic/Reuters nuotr.
Bankrotų ir fenikso atvejų būtų mažiau, jeigu įmonės galėtų lengviau pasinaudoti antru šansu – restruktūrizacija. Tačiau beveik prieš metus parengtos įstatymo pataisos dar įstrigusios Seime.
Interesus suderinti sunku
Ekonomikos krizė į skirtingas barikadų puses sustatė iki tol prastais santykiais negalėjusius skųstis bankininkus ir verslininkus. Nors nuo krizės pradžios praėjo metai, kol kas abi šalis tenkinančių susitarimų pasiekta ne tiek daug.
Pastaruoju metu komercinių bankų atstovai įrodinėja nesiekiantys sužlugdyti įsiskolinusių klientų ir siekiantys su jais ieškoti priimtino sprendimo. Tačiau teisininkai konstatuoja, kad dažniausiai ginčai baigiasi vienašališkais bankų reikalavimais.
„Bankai savo veiksmais, net neatsižvelgdami į verslininko interesus, stumia verslą į visišką nemokumą ar sukuria prielaidas verslui tapti nemokiam“, – teigė advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ advokatas Paulius Docka.
Bankų reikalavimų į kampą įspraustoms bendrovėms esą lieka rinktis dvi išeitis – bandyti nuslėpti įmonės turtą arba bankrutuoti ir taip atsikratyti visų įsipareigojimų. Tačiau yra ir trečia išeitis – restruktūrizacija. Vis dėlto ja naudojamasi gana retai.
Procesų – vienetai
Kad restruktūrizacija labai nepopuliari, liudija statistika. Iki 2009 m. pradžios Lietuvoje iš viso buvo vykdyta tik 41 restruktūrizacijos procedūra, o iki šiol sėkmingai baigtos vos penkios. Prasidėjus krizei jų padaugėjo ir šiuo metu vykdomos 75 procedūros.
Praėjusiais metais skolų pertvarkymo ir mokumo atnaujinimo procedūros pradėtos statybos bendrovėms „Ranga IV“, „Luidas“, „Vyroko statybos darbai“. Vis dėlto, palyginti su bankroto procedūromis, kurių didesniuose šalies miestuose priskaičiuojama šimtais, restruktūrizacijos atvejų tėra vienetai.
P.Docka įsitikinęs, kad restruktūrizavimas galėtų būti lengviausia išeitis, tačiau jis nepopuliarus dėl kelių priežasčių: „Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nepritaikytas gyvenimui ir akivaizdu, kad anksčiau jo niekas neskaitė. Per dešimtmetį išnagrinėtas juokingas skaičius bylų.“
Jis taip pat pabrėžė, kad į šią procedūrą nenoriai žiūri ir patys bankai. "Visą laiką hipotekos kreditorius yra stambiausias kreditorius, jis tame procese privalo dalyvauti ir nuo banko pozicijos labai priklauso, jis leis įmonei restruktūrizuotis ar ne. Teko girdėti, jog bankai yra pritarę, kad keliose įmonėse būtų pertvarkytos skolos, tačiau didesnė bendrovių dalis restruktūrizuojasi, kai jų kreditoriai ne bankai", – sakė P.Docka.
Pavėluoti pokyčiai
Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė teigė, kad Lietuvoje restruktūrizavimo teisinis reguliavimas iš esmės atitinka ES teisę, o šio proceso trukmė – ketveri metai ir galimybė pratęsti dar vieniems metams – yra optimalus laikotarpis įmonei atnaujinti savo mokumą. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.