LRT vadovas Audrius Siaurusevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Visuomeninio transliuotojo vadovas Audrius Siaurusevičius sako, kad LRT padarė beveik viską, ką galėjo, reaguodama į sunkią finansinę situaciją.
„LRT reaguodama į mažėjantį finansavimą vien per 2009 metus atleido apie 19 proc. darbuotojų, buvo mažinami atlyginimai, atsisakyta bet kokių išlaidų, kurios nėra susiję su tiesiogine mūsų veikla.
Vienintelis kelias dar adekvačiau reaguoti į susidariusią situaciją – dar pernai visiškai uždaryti kanalus LTV2, „LTV World“, radijo kanalus „Klasika“ ir „Opus3“. Mes to nedarėme, galvodami apie savo žiūrovus ir klausytojus, nes krizės ateina ir praeina, o uždarius – atidaryti ne taip lengva“, – sakė A. Siaurusevičius ketvirtadienį portalo delfi.lt surengtoje konferencijoje.
Jis taip pat pažymėjo, kad nepaisant sunkios situacijos, LRT sugebėjo laiku išmokėti atlyginimus, išeitines kompensacijas atleidžiamiems darbuotojams, o svarbiausia – transliuoti pakankamai konkurencingą programą.
A. Siaurusevičiaus teigimu, LRT valdo didesnį turtą nei jai reikia, tačiau negali juo pasinaudoti finansiniams srautams subalansuoti.
„Tiek (turto) mums nereikia savo pagrindinei veiklai vystyti. Tačiau įstatymas draudžia laisvai disponuoti šiuo turtu.
Mes to turto negalime net įkeisti bankui ir gauti paskolą, kas gerokai palengvintų subalansuoti finansinius srautus, ką gali padaryti kitos įmonės“, – sakė LRT vadovas.
„LTV World“ kainuoja 2 mln. per metus
Atsakydamas į klausimą, kodėl ketinama uždaryti „LTV World“ kanalą, A. Siaurusevičius teigė, kad LRT pozicija – išsaugoti šį kanalą, jeigu Vyriausybė vykdys savo pačios įsipareigojimus ir finansuos kanalo transliacijas.
„LTV World“ šiuo metu dar transliuojamas. Tai mes darome, vykdydami Seime patvirtintą Nacionalinio transliuotojo sklaidos per sienas programą. Vyriausybė buvo patvirtinusi priemonių planą, kuriame buvo numatytas ilgalaikis finansavimas, tačiau šiuo metu Vyriausybė visiškai nefinansuoja šios programos.
Todėl jeigu ir artimoje ateityje Vyriausybė neras lėšų, LRT bus priversta atsisakyti šių transliacijų. Mums jos kainuoja apie 2 mln. litų per metus“, – sakė LRT vadovas.
Jo teigimu, be LRT, už programos „Nacionalinių transliuotojų sklaidos per sienas“ įgyvendinimą dar atsakingos Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ir Finansų ministerijos bei dar kelios institucijos. Tačiau, išskyrus LRT, jos visos, pasak A. Siaurusevičiaus, nusišalinę nuo šios programos įgyvendinimo.
A. Siaurusevičius taip pat sakė, kad LRT stengiasi išsaugoti „Opus3“.
„Pagrindinės „Opus3“ išlaidos yra RTC siųstuvams. Įkainiai nemažėja. Taigi ar bus išsaugotos radijo stotys didžia dalimi priklausys nuo Seimo ir Vyriausybės sprendimo.
Labai norėčiau, kad suprastumėte – mums finansavimas sumažėjo 33 proc., o siųstuvų kaina išliko tokia pati. LRTC yra valstybės įmonė. Pagrindinė priežastis, kodėl mes trumpiname programų apimtis – nepajėgiame sumokėti šiai įmonei už siųstuvus“, – kalbėjo visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius. 2 psl. >
Naujienos






















kam reikalingas siaurakaktis 2010-03-19 13:20
politikai jau galetu susivokti, kam reikalingas siauras. pinigams svaistyti ir politines...