Naujienos
Aleksejus Leonovas atvirame kosmose
Vakar pažymėtas pirmojo žmogaus išėjimo į atvirą kosmosą 45 metų jubiliejus. Pirmasis į atvirą kosmosą 1965 metų kovo 18 dieną išėjo rusų kosmonautas Aleksejus Leonovas. Istorinis pasivaikščiojimas atviroje kosminėje erdvėje įvyko „Voschod-2” skrydžio metu, ir, kaip prisimena pats Leonovas, ekipažui teko įveikti daugybę nesklandumų.
A. Leonovas buvo išėjęs iš kosminio laivo dvylika minučių ir devynias sekundes, prisijungęs prie laivo penkių metrų ilgio virve. Pasivaikščiojimo kosminėje erdvėje pabaigoje A. Leonovo kosmonauto skafandras taip išsipūtė vakuume, kad jis nebegalėjo įeiti į kamerą. Jis atidarė vožtuvą, kad sumažėtų skafandro slėgis, ir vos sugebėjo įeiti į kapsulę. Per pastaruosius 40 metų žmonių buvimo atviroje kosmoso erdvėje laikas buvo prailgintas iki 9 valandų.
Tuometinė Sovietų Sąjunga pralenkė JAV lenktynėse dėl žmogaus „pasivaikščiojimo” atvirame kosmose. 1965 kovo 18 dieną Aleksejus Leonovas tapo pirmuoju tai atlikusiu žmogumi. Ši nuotrauka gauta paėmus vieną kadrą iš išorinės erdvėlaivio „Voschod 2” (rus. „Восход-2”) filmavimo kameros
Tuo metu Leonovas tikrai nežinojo, ko tikėtis iš tokios nepažįstamos aplinkos. Jam sklandant už erdvėlaivio „Voschod 2” borto, kosmonauto bendražygis Pavelas Beliajevas nekantriai laukė eksperimento pabaigos. Bėgant metams Leonovo „nuotykis” kosmose tapo ištisa legenda, kuri buvo perpasakojama daugybę kartų ir buvo apsupta įvairiausių mitų. Tik po Tarybų Sąjungos žlugimo buvo atskleisti anksčiau nežinoti faktai apie misiją, kurie tuo pačiu istorikams iškėlė naujų klausimų.
Oro šliuzo projektavimas
Skirtingai nei ankstesnių „Voschod” misijų metu (kurių įkvėpėjas buvo tuometinis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas), „Voschod 2” misijos motyvas buvo gerokai daugiau paremtas moksliniais siekiais. Sovietų Sąjungos kosminių tyrimų programos „tėvas” Sergejus Koroliovas galimybę žmogui vaikščioti už erdvėlaivio ribų vertino kaip itin reikšmingą, norint vykdyti tolesnį kosmoso tyrinėjimą, teigia jo biografas Jarslavas Golovanovas. Tuo metu Koroliovo pavaduotoju dirbęs Borisas Čertokas savo memuaruose taip pat patvirtino, jog Koroliovo niekas nevertė imtis tokio bandymo.
Dar vienas kadras, kuriame užfiksuotas už erdvėlaivio borto sklandantis kosmonautas. „Wikipedia” nuotr.
Koroliovas žinojo, jog JAV tuo metu buvo kuriamas erdvėlaivis „Gemini”, kuris turėjo užtikrinti dehermetizacijos galimybę ir taip leisti ekipažui dirbti už aparato sienų. Tačiau rusas erdvėlaivio dehermetizacijos idėją atmetė ir vietoj to nurodė savo vadovaujamiems inžinieriams rasti būdą, kaip į „Voschod” erdvėlaivį integruoti specialų oro šliuzą.
Netrukus pasirodė keli šliuzo projektai - kai kurie buvo tvirtos konstrukcijos, kiti - lankstūs ar net suvyniojami ir išskleidžiami tik kosminiam laivui pasiekus orbitą. Kompanijos „RKK Energia” archyvų duomenimis, jų inžinierius pasiūlė geriausią konstrukciją, kuri buvo pavadinta kodiniu pavadinimu „Volga” („RKK Energia” yra pagrindinė kompanija, tiekianti aparatūrą Rusijos Kosminių tyrimų agentūrai). Oro šliuzas buvo cilindrinės konstrukcijos, sudarytas iš 36 pripučiamų sekcijų, suskirstytų į tris grupes po 12. Konstruktorių įsitikinimu, šliuzas turėjo išlaikyti savo konstrukciją orui pilnai išėjus net iš dviejų sekcijų grupių.
Ruošiantis blogiausiam 2 psl. >
ukio partija 2010-03-21 14:30
Gerai pasiruošė, šiltai apsirengė, išlindo i kosmosą. Atvirai. Visiems matant.Aiškiai...
2010-03-20 10:49
vaikeli, prieš 45 m. televizoriai Lietuvoje buvo kiekvienoje kaimo troboje.
kaka2 2010-03-19 21:48
Tais metais CCCP toletinio popieriaus dar nebuvo :D o kosmonautau jau po orbitą davėsi.. Smagus...
Treis 2010-03-19 10:02
įspūdinga ką gali žmogaus mintis