Naujienos
BLEKINGE LÄNS TIDNING/Scanpix nuotr.
Vokietija ir Rusija bei jų kompanijos „BASF/Wintershall“, „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ yra suinteresuotos „Nord Stream“ dujotiekio tiesimu. Baltijos šalių interesai siejami su „Nord Stream“ alternatyvomis, kurios garantuotų šioms valstybėms pajamas iš tranzito. Svarbus aspektas yra tai, kad interesai yra tiek politiniai, tiek ekonominiai: Vokietijos interesai yra labiau pragmatiniai ir ekonominiai, o Rusijos – labiau politiniai ir geopolitiniai. Kliūčių sudaryti mėgina „Nord Stream“ dujotiekio aplenkiamos šalys – Baltijos valstybės ir Lenkija. Jos siūlo alternatyvas, kurios padėtų įgyvendinti jų energetinio saugumo tikslus. Patikimumo problema yra svarbus iššūkis Rusijai energetinio saugumo srityje, ypač turint galvoje Ukrainos dujų krizę 2009 metais ir „Gazprom“ monopolį vidaus bei užsienio rinkose. Vokietijos siekia pernelyg atvirai neparodyti savo pragmatinių interesų, siejamų su šiuo dujotiekiu. Kaip tik todėl Vokietija stengiasi pabrėžti, kad šis projektas yra svarbus visai Europai, o Vokietijos pozicija nėra išimtis. Baltijos šalys siekia neatskleisti, kad jos naudoja ir pervertina grėsmės aplinkai argumentą, stengdamosi paslėpti savo ekonominius ir energetinio saugumo interesus.
Dėl skirtingų interpretacijų iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neaišku, kas yra „Nord Stream“: ar tai tiesiog dujotiekis, kuriamas gamtinėms dujoms transportuoti, ar politinės įtakos ginklas. Ir Rusija, ir Vokietija, ir Baltijos šalys „Nord Stream“ politizuoja.
Kalbant apie Rusijos kaip „Nord Stream“ partnerės patikimumą, reikėtų pabrėžti jos tikslą tapti energetikos didžiąja galia ir vaidinti svarbų geopolitinį vaidmenį, pasinaudojant savo, kaip svarbios tiekėjos, pozicija, supriešinant valstybes vienas su kitomis, kad šios imtų varžytis. Be to, „Gazprom“ kompanija tarnauja Rusijos valstybės politinės ir ekonominės galios tikslams. Taigi pagrindinis „Nord Stream“ investuotojas kontroliuoja gamtinių dujų prekybą Rusijos įtakos sferos šalyse. Šiuo atveju tikslas yra pabrėžti Rusijos politinę įtaką, o tą galima padaryti per glaudžią ekonominę integraciją, atgaunant kontrolę šalyse, kurios stengiasi atsiriboti nuo Rusijos (pavyzdžiui, Ukrainoje ir Gruzijoje). Tai įgyvendinama per preferencinių tarifų nebetaikymą, kas yra smūgis šioms ne itin turtingoms šalims. Tarptautinė „Gazprom“ svarba dujų sektoriuje didėja, todėl Rusija naudoja energetiką megzdama santykius su svarbiausiais partneriais ir integruodamasi į tarptautinę areną.
Rusijos kaip energijos tiekėjos patikimumas nukenčia ir dėl nesėkmingų pastangų institucionalizuoti Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius. Vienas iš žingsnių yra Europos energetikos chartija, kurios esmė – užtikrinti energijos tiekimą iš buvusios Sovietų Sąjungos mainais už investicijas, technologijas ir stabilų tranzitą. Chartijos tikslas – skatinti ilgalaikį bendradarbiavimą energetikos srityje. Tačiau Europos energetikos chartija niekada nepradėjo veikti visa jėga, nes jos neratifikavo Rusija, o „Gazprom“ buvo griežtai prieš ją. Pagrindinis argumentas buvo Vidurio Azijos valstybių konkurencijos, kuri galėtų pakirsti „Gazprom“ monopolisto poziciją ir sumažinti galimybes kontroliuoti vartojimo rinkas, baimė. Be to, energijos resursų kainos sumažėtų. Turint galvoje šią priežastį, tai, kad Rusija atmetė Europos energetikos chartiją, yra visiškai suprantama. 2004 metais ši chartija buvo išbraukta iš Rusijos Valstybės Dūmos darbotvarkės, nes „kirtosi su Rusijos nacionaliniais interesais“ ir „buvo primesta Rusijai iš šalies“. Vis dėlto energetinėje srityje Rusija ėmė rodyti išskirtinį dėmesį Vokietijos kompanijoms. 2 psl. >
meile 2010-03-21 02:41
viduje.puikiai.lt/sirius
Mili 2010-03-19 19:32
O ką ji gali pasiūlyti gero? Kas iš to?
w 2010-03-19 18:23
loti baltijos salys moka,kai dujotiekis jas aplenkia ,tai rusija bloga
Nuomonė 2010-03-19 16:39
Lietuva,Latvija ir Estija energetikos apsirūpinimo klausimais neturi jokios vienybės,tik...