„Juodojo sausio“ atbalsiai (I) 57

Armėnija, Azerbaidžanas, etniniai konfliktai, pogromai, Kaukazas, istorija

57	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Baku įvykių archyvo nuotr.

 

Kruvini etniniai konfliktai dažniausiai ilgam įstumia į skirtingų tiesų apkasus ne vieną į jų verpetus patekusių tautų kartą. Dvidešimties metų senumo įvykiai Kaukaze yra iš tokių. Prieš kurį laiką „Balsas.lt“ aprašė Azerbaidžaniečių bendruomenės surengtą įvykių minėjimą. Dabar skelbiame kitokį požiūrį.

Lietuvos armėnų bendruomenės vadovo Ruslano Arutiuniano pranešime, skaitytame armėnams minint tragiškus įvykius, dauguma akcentų, įskaitant net tuometinės Sovietų Sąjungos valdžios laikyseną, vertinami visiškai kitaip. Kol kas skelbiame pirmą pranešimo dalį.

Baku „Juodojo sausio“ 20-metis buvo minimas ir Armėnijoje. Surengti minėjimai, konferencija, įvyko archyvų medžiaga remiantis sukurto dokumentinio filmo „Baku,1990-jų sausis: paprastas genocidas“ prezentacija. Valdžios ir visuomenės atstovai aplankė 1915 m. genocido memorialiniame komplekse pastatytą paminklą 1990 m. sausio 13-19 d. armėnų žudynių Baku aukoms.

Pagerbiant nekaltų aukų  atminimą ir tam, kad „juodieji sausiai“ nesikartotų, būtina atskleisti tiesą, atkurti pilną įvykių vaizdą,.

Kai M. Gorbačiovas kur nors išvykdavo iš didžiojo Centro, žmonės jau laukdavo bėdos (taip buvo1989 m. balandžio 9 d. Tbilisyje, 1988m. gruodžio 7d. žemės drebėjimo Armėnijoje metu). 1990 sausio 13 d. jis buvo Vilniuje, įtikinėjo lietuvius nesiekti nepriklausomybės, o Baku tuo metu jau prasidėjo masiniai armėnų pogromai.

1989 m. Centro valdžia ir pats M. Gorbačiovas dėjo dideles pastangas Kalnų Karbacho konfliktui sureguliuoti. 1989 01 12 buvo panaikinta vietos savivalda, regioną  valdyti ėmė Ypatingasis valdymo komitetas, vadovaujamas S. Volskio. 1989 11 28 Azerbaidžano SSR Aukščiausiosios Tarybos (AT) prašymu buvo panaikinta ir ta valdymo institucija, valdymas turėjo būti vykdomas tiesiogiai iš Azerbaidžano centro. Tam specialiai sukurtas orgkomitetas, kuriam vadovavo antrasis Azerbaidžano SSR kompartijos sekretorius V. Polianičko, anksčiau buvęs Afganistano lyderio Nadžibulos patarėjas. Jis pritaikė savo kovinę patirtį, terorizuodamas Kalnų Karabacho gyventojus, tam panaudodamas SSRS vidaus kariuomenę. 1990 sausio 27 d. orgkomiteto nariai atvyko iš Baku į Karabacho centrą Stepanakertą. Jie gyveno šarvuotuose vagonėliuose ir šarvuočiais važinėjo į darbą.

Iki tol, valdžiai nuolaidžiaujant ar net ir tiesiogiai palaikant, daugelyje Azerbaidžano vietovių buvo įvykę masiniai armėnų pogromai. 1989 12 01 Kalnų Karabacho gyventojų išrinktos Nacionalinės Tarybos ir Armėnijos AT bendrame posėdyje buvo priimtas nutarimas dėl Arcacho (Kalnų Karabacho armėniškas pavadinimas) susijungimo su Armėnija. 1990 01 10 SSSR AT Prezidiumas paskelbė armėnų sprendimą negaliojančiu.

Azerbaidžanui gavus tokį visapusišką  politinį didžiojo Centro palaikymą 1990 01 13 prasidėjo armėnams lemtingi Baku įvykiai. Sausio 13-19 dienomis Azerbaidžano Liaudies fronto (ALF) atstovai, valdžiai leidžiant ir padedant, organizavo vietos gyventojų armėnų masinius pogromus. Armėnų žudymas, prievartavimai, plėšimai ir deportacija tęsėsi visą savaitę SSSR Vidaus reikalų ministerijos vietinių padalinių akivaizdoje ir jiems niekaip neraguojant. Kariuomenė į Baku buvo įvesta tada, kai paaiškėjo, kad ALF bando paimti valdžią. Maždaug tai pasakyta ir SSRS AT įsake dėl ypatingosios padėties Baku įvedimo: „ryšium su dideliu padėties Baku paaštrėjimu, nusikalstamų ekstremistinių jėgų bandymu, organizuojant masinę betvarkę, nušalinti nuo valdžios teisėtai veikiančius valdymo organus ir dėl piliečių apsaugos bei saugumo“. 2 psl. >