Naujienos
Kaip kovoti su vaiko kaprizais?(Creatas nuotr.)
Prieš pradedant pasakoti apie tai, kaip kovoti su vaikų kaprizais ir isterikomis, noriu priminti svarbiausią dalyką: vaikas turi teisę paverkti, kai jam liūdna, kai jis jaučiasi pavargęs, nuskriaustas arba netgi šiaip sau.
Tos ašaros yra svarbios ir reikalingos, todėl daugumoje atveju mažiui paverkti reikia leisti.
Ir vis dėlto, kartais suaugusiems yra labai svarbu, kad mažylis neverktų. Nors isterikos sustabdyti praktiškai neįmanoma, bet pabandyti neleisti jai prasidėti galima.
Kaip tai padaryti? Pabandysime patarti:
1. Priminkite vaikui apie labai svarbų reikalą, dėl kurio verksmą reikia atidėti. Šioje vietoje svarbiausia yra tai, kad Jūs neatimate iš mažylio teisės paverkti, o tiesiog prašote kiek palaukti. Dauguma vaikų padaryti tokią nuolaidą sutinka.
2. Sąmoningas verkimas. Paprašykite vaiką verkti tyliai (pavyzdžiui, „kad tėtės neprikelti“) arba verkti storu balsu („kad mamai galva neskaudėtų“). Jei vaikas sutiks – tikro verksmo jau nesigaus. Greičiau tai bus paprasčiausi vokaliniai bandymai, kurie greitai praeis.
3. Praleistas kaprizas. Nepastebėta, „nepamaitinta“ perdėtu dėmesiu prasta nuotaika gali pati savaime išsisklaidyti. Bet, atkreipkite dėmesį į tai, kad šioje situacijoje labai lengva suklysti ir tapti abejingu ten, kur iš tiesų labai reikia dėmesio ir dalyvavimo.
Padėkite vaikui „peršokti“ per kaprizą. Pavyzdžiui, kada mažylis protestuoja prieš jo aprengimą, Jūs jo netikėtai paklauskite: „O kaip tu galvoji, ar jau pasirodė lapeliai ant mūsų berželio? Einam pažiūrėsim“.
4. Pabandykite paskubinti vaiką valiūkišku „greitai-greitai“, kad jis nespėtų sugalvoti prieštaravimo. Nors, tai dažniausiai veiksminga tik su mažyliais. Vyresni papratai spėja sumoti kas prie ko.
5. Užkalbėjimai. Taip pat dažniausiai suveikia mažiems vaikams, bet už tat nepriklausomai nuo vaiko būsenos. Bet, reikalauja daug energijos. Metodo esmė – kalbėti, kalbėti, kalbėti. Ir tada, susiruošęs verkti mažylis ima klausytis ir pamiršta apie verksmą, o tabaluojantis kojomis ir nenorintis rengtis mažius keletui sekundžių sustingsta. Tuo metu su juo galima suspėti padaryti viską, kad pasiekti pasyvaus (nereikalaujančio iš vaiko veiksmų) elgesio – koše pamaitinti, batus apauti ir pan. Metodo pagrindinis minusas – ilgai išlaikyti tokią kalbėjimo apkrovą labai sunku (juk norisi ne bet ką liežuviu malti, o pasakyti kažką protingo, naudingo, ugdančio).
6. Kaprizingo vaiko raminimą galima pabandyti pakeisti kutenimu arba į ką nors juokingo. Deja, jei isterika jau prasidėjo – tai nebepadės...
7. Pabandykite nukreipti mažylio dėmesį. Apie „Žiūrėk, paukštelis nuskrido“ žino visos mamos ir ypatingai senelės. Galima ir kitaip: „O, kas čia tau akytėje? A..., blakstiena įkrito, palauk, tuoj ištrauksiu, kad netrukdytų verkti“. 2 psl. >
Monika 2010-03-26 10:53
Labai geras straipsnis, yra tikrai vertingų patarimų.