Naujienos
Susirgus bakterine vaginoze, moters bendra savijauta pablogėja (Scanpix nuotr.)
Apklausos rodo, jog maždaug 15–20 proc. moterų pas gydytojus ginekologus apsilanko dėl bakterinės vaginozės sukeltų rūpesčių.
Bakterinė vaginozė (BV) – tai makšties infekcija, susijusi su natūraliai makštyje esančių bakterijų pagausėjimu. Bakterine vaginoze dažniausiai serga lytiškai aktyvios moterys, ypač jeigu neseniai pakeitė partnerį ar turi daugiau nei vieną partnerį, arba lytinis gyvenimas pradėtas anksti. Dažniausias amžius – tarp 15 ir 44 m., tačiau gali sirgti ir lytinių santykių neturinčios paauglės bei moterys po menopauzės. Riziką didina gimdos spiralės naudojimas, netinkamos intymios higienos priemonės ar per dažna intymi higiena, ypač jeigu vietoj specialių prausiklių naudojamas muilas ar dušo želė.
Šios ligos priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad ja sergama dėl bakterijų pusiausvyros sutrikimo makštyje sumažėjus laktobacilų kiekiui. BV sergančios moters makštyje bakterijų yra nuo šimto iki tūkstančio kartų daugiau nei paprastai. Pagrindiniai bakterinės vaginozės sukėlėjai yra Gardnerella vaginalis, Mobiluncus, Bacteroides spp., Mycoplasma hominis. Nuo sukėlėjo priklauso ir ligos klinika.
Svarbiausia atsiminti, kad tai ne lytiškai plintanti liga! Tačiau anot gydytojos ginekologės Daivos Keršulytės, kartais po bakterinės vaginozės simptomais slepiasi ir kiti sutrikimai. Todėl jeigu moteriai bakterinė vaginozė pasireiškia ne pirmą kartą, būtina ištirti, ar ji neserga lytiškai plintančiomis ligomis. Nes viena iš bakterinės vaginozės priežasčių, ypač kai negalavimas kartojasi, gali būti lytinių partnerių kaita. „Kadangi tiek vyro, tiek moters organizmas turi savo mikroflorą, dažnas partnerių keitimas gali sutrikdyti šį organizmo balansą“, – sako gydytoja.
Pagrindinis BV simptomas – pagausėjusios išskyros iš makšties. Jos būna įvairaus gausumo, dažniausiai nemalonaus (žuvies) kvapo, ypač po lytinių santykių ar menstruacijų metu. Kartais moteris vargina niežulys, skausmingas šlapinimasis, bendra bloga savijauta. Išskyros būna baltos, skystos, kartais pilkšvos spalvos. Nors pažymima, kad apie pusė visų moterų nejaučia nieko.
Ligos diagnostika nesudėtinga: ginekologinės apžiūros metu pakanka paimti šiek tiek makšties išskyrų tepinėliui, iš kurio bus nustatyta liga.
Gydoma pasireiškus tik klinikiniams simptomams, kai moteris planuoja pastoti, nėštumo metu, prieš nėštumo nutraukimą, ginekologines operacijas. Jeigu moteris nieko nejaučia, dėl gydymo sprendžia gydytojas ginekologas. Gydymui skiriama antibiotikų. Galima vartoti tiek geriamas tabletes, tiek makšties ovules – kiaušinio formos žvakutes.
Kokią formą pasirinkti, moteris turėtų aptarti su gydytoju. Gydymas trunka 7 dienas. Dažniausiai simptomai praeina per 3–4 dienas, tačiau siekiant, kad liga nepasikartotų, reikia gydytis ir toliau tiek, kiek liepė gydytojas. Gydymosi metu reikėtų atsisakyti lytinių santykių.
Nėščiąsias gydyti būtina
Nėštumo metu BV diagnozuojama 15–20 proc. moterų. Įrodyta, kad negydoma nėščiųjų makšties infekcija gali sukelti vaisiaus dangalų plyšimą, chorioamnionitą, vaisiaus augimo atsilikimą. „Sutrikusi makšties mikroflora atidaro vartus infekcijai. Bakterinė vaginozė beveik du kartus padidina priešlaikinio gimdymo ir persileidimo riziką, taip pat padidėja priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, pogimdyminių ir pooperacinių infekcijų rizika", – sako gydytoja ginekologė Daiva Keršulytė.
D. Keršulytės nuomone, po gydymo nėščiosioms labai naudinga skirti preparato normaliai makšties mikroflorai palaikyti.
007 agentas 2010-12-06 16:33
Hai fainulka, linkėjimai iš Kupiškio. Robertas.
2010-04-05 17:08
nu bet cia ir komentarai, matos kad ne psichiniai ligoniai. patarciau varpas kapot ir nebutu...
2010-04-05 16:05
fu silkiu kvapas po akto suspardyciau:)))))
waza 2010-04-04 23:17
jo jo bus po tokio patarimo limingos ir su ligom, kurios nebeleis pagimdyti