Naujienos
Medikai pataria neatidėti širdies ligų profilaktikos. ELTA nuotr.
Lietuvoje dažniausia gyventojų mirties priežastis iki šiol yra širdies ir kraujagyslių ligos. "Dalies mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės patys nuolat skirtų dėmesį savo sveikatai", - tvirtina Šiaulių apskrities ligoninės I kardiologijos skyriuje dirbanti gydytoja kardiologė Aušra Dambrauskaitė.
Mažina darbingumą ir gyvenimo trukmę
Anot medikės, širdies ir kraujagyslių ligos ne ką mažiau pavojingesnės ar baisesnės už onkologines ligas, tačiau dažnas ligonis neskiria ligai pakankamai dėmesio, mat iš pirmo žvilgsnio nepavojingi požymiai neatrodo išties grėsmingi. Blogiausia, jog koronarinė širdies liga nepasireiškia tam tikrą laiką. Aterosklerozės plokštelė lėtai formuojasi širdies kraujagyslių bei arterijų vidinėse sienelėse iš besikaupiančių kraujo riebalų – cholesterolio, kalcio, raumenų ląstelių ir jungiamojo audinio.
Plokštelėms augti "padeda" pasyvus gyvenimo būdas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, tačiau bene didžiausią pavojų kelia didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Po kurio laiko kraujagyslė, jos vidinei sienelei sustorėjus, susiaurėja, todėl neišvengiamai sulėtėja kraujotaka. Plokštelei augant, vainikinės arterijos susiaurėja daugiau nei 50-70 proc., kraujo tiekimas už plokštelių tampa nepakankamas, kad gebėtų patenkinti padidėjusį deguonies poreikį fizinio krūvio metu, todėl deguonies trūkumas širdies raumenyje daugeliui ligonių sukelia krūtinės skausmą. Gydytoja sako, jog būtent šis kasdienį darbą atlikti trukdantis simptomas dalį žmonių priverčia susirūpinti savo sveikata ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Atliekami įvairūs tyrimai
Sergantiems širdies ligomis žmonėms medikė pataria pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, reikalui esant, išrašys siuntimą kardiologo konsultacijai. "Svarbiausia, jog sulaukę tokių pacientų mes turime daug laiko išsamiems tyrimams", - džiaugiasi gydytoja.
Anot jos, neinvaziniai tyrimai atliekami ambulatoriškai. Tiriant invaziniu metodu, tenka gultis į ligoninę, kur taikomas šiuo metu vienas populiariausių bei informatyviausių tyrimų – koronarografija. Tai rentgenologinis tyrimo metodas, leidžiantis specialisto akims pamatyti tas vietas, kuriose yra kraujagyslių susiaurėjimų. Tai padeda tinkamai parinkti patį optimaliausią gydymo būdą. Žinoma, medikamentinis gydymas neišvengiamas kaip ir rizikos faktorių mažinimas: cholesterolio mažinimas, kraujo spaudimo reguliavimas, antsvorio reguliavimas ir pan. Vaistai nepašalina susiaurėjimų - jie gali tik pagerinti širdies darbą ir sumažinti simptomus, pavyzdžiui, krūtinės skausmą ar spaudimą, todėl būtina revaskuliarizacija, t. y. kraujotakos atkūrimas.
Apsieinama be chirurgijos
Kraujo pratekėjimą širdies vainikinėmis arterijomis pagerina koronarinė angioplastika, kurios metu susiaurėjusios kraujagyslės vietos išplečiamos specialiu mechaniniu balionėliu su stentu arba be jo. Ši procedūra, anot kardiologės, prilygsta operacijai. Balionėlis 20-30 sekundžių užkemša kraujagyslę, tačiau per tą laiką kraujagyslė nespėja sureaguoti į dirbtinai sudarytą kliūtį. Plėsdamasis balionėlis traiško ir įspaudžia aterosklerotines plokšteles į arterijos sienelę ir taip panaikina susiaurėjimą. Stentas – segmentinis išplėsto balionėlio diametro vamzdelis, kuris vėliau neleidžia arterijai subliukšti ar susitraukti. 2 psl. >
Dalyvauk! 2010-03-21 08:13
Domiesi sportu? Patinka sporto lažybos? Jei taip? Registruokis - beterz.com/?Referer=25088 ir...
meile 2010-03-21 02:39
viduje.puikiai.lt/sirius