Naujienos
Judėjimas už gyvūnų teises gimė Šveicarijoje ("Scanpix" nuotr.)
Ar žuvys geba jausti? Ar bestuburiai patiria skausmą? Šie klausimai nuolat rūpi garsiausiam pasaulyje gyvūnų gynėjui Antuanui Getšeliui (Antoine Goetschel).
Kai Patrikas Gigeris (Patrick Giger) iš vieno Šveicarijos kaimo švystelėjo valą su kabliuku į Ciuricho ežerą šaltą vasario rytą, nė nenujautė, kokią bėdą kaipmat prisišauks. 11 kilogramų lydeką, kurią tą dieną sužvejojo, netrukus su draugais suvalgė vietos restorane. Tačiau po keleto mėnesių Gigeriui Ciuricho kantono prokuroras pateikė kaltinimą dėl gyvūnui sukeltų kančių. Mat vietos laikraščiui buvo pasigyręs, kad apie 10 minučių traukė žuvį iš ežero.
Gyvūnų advokatas
Šis įvykis paskatino judėjimą už gyvūnų teises Šveicarijoje. O šioje šalyje gyvūnų teises ginantys įstatymai ir taip laikomi griežčiausiais pasaulyje. Kaip tik Ciuricho kantone gyvena “gyvūnų advokatas”, kaip Antuanas Getšelis pats save vadina. Jis gyvūnų teises Ciuriche oficialiai gina nuo 2007 metų. Būtent jis buvo minėtosios lydekos gynėjas per teismo posėdį. Gigeris galiausiai vis dėlto buvo išteisintas, tačiau Getšelis viliasi, kad teisėjas išstudijuos jo surinktą medžiagą ir galbūt bus nustatytas laikas, per kurį žuvis turi būti ištraukta iš vandens.
“Ar žuvys geba jausti? - retoriškai klausia Getšelis. - Toks klausimas man pateikiamas tokiais atvejais. Tas žvejas gyrėsi, kad traukė žuvį dešimt minučių. Valstybės prokuroras paprašė manęs išsiaškinti. Toks mano darbas. Užtikau panašų atvejį Vokietijoje. Ten nustatyta, kad ilgiau kaip viena minutė yra per daug. Tad ir pasinaudojau tuo kaip įrodymu. Tačiau pagalvokite, jeigu įkištume kabliuką į burną šuneliui ir tampytume 10 minučių, kokia būtų jūsų reakcija?”
Getšelis nesutinka su savo kritikais, kurie teigia, kad tai dar vienas būdas advokatams užsidirbti pinigų. Jis teigia, kad per metus turi apie 150-200 gyvūnų bylų ir tai atima apie trečdalį jo laiko. “Man mokama 200 frankų (473 litų) už valandą už gyvūnų atstovavimą, o už atstovavimą žmonėms gaunu po 350-500 frankų per valandą, todėl negalima sakyti, kad man tai labai pelninga. 2009 metais iš viso gavau 78 tūkstančius frankų (183,360 litų), kurių vos pakako užmokėti savo padėjėjams”.
Tai kas moka už jo laiką? Aišku, kad ne lydeka bei kiti nukentėję gyvūnai, kuriems jis atstovauja teisme. “Mano darbą jau ketverius metus apmoka kantono valdžia, - sako advokatas. - Man svarbu ne pinigai, o įsitikinimai. Man svarbu, kad žmonės imtų mąstyti apie gyvūnų ir žmonių santykius”.
Neretai žmonės netinkamai elgiasi su savo augintiniais, tačiau žmogus gali apsiginti, o gyvūnas ne. “Net veterinaras negali ginti gyvūno teisme”, - sako jis. 2008 metų pabaigoje Šveicarijoje buvo parengtas naujas su gyvūnų teisėmis susijęs įstatymas. Jis susideda iš 150 puslapių, jame labai smulkiai nusakoma, kaip dešimtys įvairių gyvūnų turi būti laikomi ir kaip su jais turi elgtis jų šeimininkas, nesvarbu ar tai “draugiją palaikantys gyvūnai”, ar galvijai fermoje. Šių metų lapkritį jis įsigalios. Pagal šį įstatymą, tarkim, triušiuko savininkas, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu savo augintinį laikys netinkamo dydžio narvelyje. 2 psl. >
seiminija 2010-03-28 22:09
jeigu gyvūnėliai mokėtų kalbėti ir kas jų paklaustų, kiap jie jaučiasi aprengti visokiais...
erelis 2010-03-23 11:22
blogiausia kai gyvunai pradedami gerbt labiau nei zmones.
to: baikit. 2010-03-22 22:54
reikia suprasti, kad ir žmonių teisės prasideda nuo gyvūnų.arba gerbsim kiekvieną gyvybės...
htdgt 2010-03-22 19:13
neriakia pusti didelio burbulo nes tada nukencia visi