Naujienos
Manoma, kad KGB Lietuvoje galėjo turėti net 27 000 agentų. RHR/Scanpix
Lietuvoje jau du dešimtmečius neva medžiojami sovietinių tarnybų agentai. Prezidentė ragina „kaip nors“ pabaigti šį procesą, bet niekas nežino – kaip. Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo greičiau baigti liustraciją ir paviešinti su sovietų specialiosiomis tarnybomis bendravusiųjų asmenų pavardes. Per 19 metų, prabėgusių nuo KGB oficialaus egzistavimo Lietuvoje pabaigos, nuveikta niekingai mažai.
Sužlugdyta idėja
Atkūrus nepriklausomybę iš pradžių kalbėta ne apie iliustravimą, o apie desovietizacijos procesą pagal analogiją su Vokietijos denacifikavimu po Antrojo pasaulinio karo. Deja, toks įstatymas nebuvo priimtas. Balsuojant už jį Aukščiausioje Taryboje (AT), vėliau perkrikštytoje į Atkuriamąjį Seimą, dalyvavo tik 61 parlamentaras. Maža to, desovietizacijos iniciatorius, tuometis artimas profesoriaus Vytauto Landsbergio bendražygis Virgilijus Čepaitis buvo demaskuotas kaip pats bendradarbiavęs su KGB ir turėjęs slapyvardį „Juozas“. Iš jo buvo atimtas parlamentaro mandatas. Tai buvo ne tik idėjos fiasko, bet ir komunistų revanšo pradžia.
Pati idėja, kaip dabar prisimenama, iškelta gana vėlai, kai sąjūdinė dauguma AT jau buvo subyrėjusi. Nuo Sąjūdžio atskylančios, tai centristais, tai liberalais, tai nuosaikiaisiais, tai kitokiais vardais pasivadinusios grupės suformavo naują daugumą su rinkimus prieš tai beviltiškai pralošusia Lietuvos komunistų partija (LKP). Dalis teikiamų pasiūlymų buvo radikalūs iki karikatūros, neretai tyčia šaržuojant patį sumanymą. Kai kas reikalavo, jog buvę komunistai negalėtų dirbti net kai kurių objektų sargais. Tautos pažangos pavadinimu pasidabinusi frakcija tuomet demagogiškai aiškino, kad desovietizacija neva palies ir buvusius „spaliukus“ (sovietinę pradinių klasių vaikų organizaciją).
Pastaroji dar iki Kovo 11-osios akto paskelbimo paskubėjo deklaruoti esanti nebepriklausoma nuo Maskvos. Kaltė už kolaboravimą, dalyvavimą formuojant KGB užduotis teko nebe jai, o marginaliai fanatikų grupelei, atsisakiusiai atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.
LKP tapo legalia nepriklausomos Lietuvos politinio proceso dalyve. 1992 metų rudenį ji laimėjo rinkimus į Seimą. Jos lyderis, buvęs LKP Centro komiteto pirmasis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas tapo prezidentu, partinės ir ūkinės nomenklatūros šulai tapo pirmaisiais stambiais kapitalistais, partijų rėmėjais. Su desovietizacija buvo baigta. Tiesa, yra ir nuomonė, kad, išstūmus komunistus iš valdžios visiškai, jie būtų tapę atvirai priešiški nepriklausomybei. „Jei jie nebūtų išvertę skūros, nepriklausomybės nematytume“, - yra sakiusi apžvalgininkė Lina Pečeliūnienė. Be to, įstatymas greičiausiai būtų apėmęs tik skiriamas, o ne renkamas pareigas.
Šamai ramiai miega
1996 metais į valdžią grįžę dešinieji kalbėjo tik apie vykdytojų, tai yra KGB ir kitų specialiųjų tarnybų bendradarbių atsakomybę. Kalbėjo ilgai. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (žinomas kaip Liustracijos įstatymas) priimtas tik1999 metų lapkričio 23 dieną, o įsigaliojo nuo 2000-ųjų. 2 psl. >
žinai, 2010-03-23 08:48
per tokius kuzias visi ir sėdim giliai mėšle.
Jei nori ką sužlugdyti- pavesk Kuodytei 2010-03-23 00:57
Jei nori ką sužlugdyti- pavesk Kuodytei ------------------- Tikrai KODĖL nuo šio darbo buvo...
Kuzia 2010-03-22 18:47
šis reikalas nieko nejaudina Lietuvoje, visi abejingi, tik politikai neršia
2010-03-22 18:46
tampysis dar ilgai, per daug seime tokių tikriausiai sėdi