Naujienos
Reuters/Scanpix nuotr.
Lietuvos pramonei pradedant iš lėto atsigauti, gamintojai kaltina vežėjus atsisakant vežti jų gaminius į Europą. Vežėjai teigia, kad tokiais įkainiais, kokius dar neseniai taikė, gabenti krovinių jie jau nebegali.
Dotuoti nebeįstengia
Pasak asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, kone dvidešimt metų vežėjai rėmė Lietuvos gamintojus kur kas labiau, nei pastaruosius rėmė valstybė. „Valdžios institucijos visuomet rėmė eksportą, tačiau daug metų šalies vežėjai tai darė efektyviau, padengdami dalį vežimo savikainos. Tačiau pastaruoju metu mūsų versle susiklostė tokia situacija, kad to daryti tiesiog nebegalime“, – tvirtina A. Kondrusevičius. Pasak jo, anksčiau patiriamus nuostolius eksportuojant prekes į Europą kompensuodavo didesni importuojamų prekių įkainiai. Jiems nukritus bei sumažėjus prekių srautams, vežėjai pigiau vežti lietuviškų krovinių nebeįstengia.
Gamintojų teigimu, Lietuvos vežėjai kai kuriais atvejais reikalauja apmokėti ne tik krovinio gabenimo į užsienį, bet ir grįžimo tuščiomis į Lietuvą išlaidas. Vežėjai tokius kaltinimus griežtai neigia. „10–15 metų mes, vežėjai, dotavome pramonininkus, veždami krovinius pigiau nei savikaina. Nieku gyvu neprašome, kad būtų padengtos važiavimo į abi puses išlaidos – norėtume, kad padoriai būtų apmokėtas krovinio gabenimas į vieną pusę. Kitaip tariant, prašome sumokėti tiek, kad bent atsipirktų krovinio gabenimo savikaina“, – kalba UAB „Mečys“ vadovas Mečislovas Atroškevičius. Pasak jo, ilgus metus vežimo kainos buvo iškreiptos. Didžioji dalis Lietuvos vežėjų visada vertėsi gabendami krovinius iš Europos į Rusiją. Važiuodami į Vakarus, jie paimdavo lietuvišką krovinį tegu ir mažesne kaina. „Taip apsimokėdavo labiau, negu važiuoti visai be krovinio. Tačiau vežimo įkainiai dažnai nepadengdavo netgi vežimo savikainos. Pelno gaudavome tik nuvežę krovinį iš Europos į Rusiją. Galima teigti, kad tam tikra prasme per Lietuvos vežėjus Rusijos verslininkai dotavo Lietuvos gamintojų krovinių vežimą į Vakarų šalis“, – teigia M. Artroškevičius.
Gerokai sumažėjus importo apimtims bei įkainiams, prekių vežimas į Rytus nebekompensuoja vežėjų patiriamų nuostolių. „Susiklostė tokia situacija, kad nebeišgalime remti savų eksportuotojų. Tokių kainų, kokios buvo iki krizės vežant prekes į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ar Kazachstaną, nebėra. Be to, pastaruoju metu ryškėja dar viena tendencija: Lietuvos vežėjai aktyviai stumiami iš Rytų rinkų“, – teigia Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas
Vežėjų teigimu, kai kuriais atvejais į Europą geriau apsimoka važiuoti nepakrautu sunkvežimiu, nei vežti pigų krovinį. „Dešimtmečiais dirbdami pusvelčiui, patirdavome įvairiausių nepatogumų ar net nuostolių. Būdavo, kad, vežant, tarkim, medieną, pakrauto krovinio svoris viršydavo normą. Mašinos lūždavo, neatlaikydavo padangos, o remonto nuostolius tekdavo padengti vežėjui. Ir tuomet nesyk spjaudavome į tokius nepelningus krovinius ir į Europą geriau važiuodavome tuščiomis“, – prisimena M. Atroškevičius. 2 psl. >
Na na 2010-03-22 20:00
10-15 metų dirbti į minusą - na nereikia gerai, o be to nėr ko verkti šioje verslo srityje...