Naujienos
Linos Petrauskienės (ELTA) nuotr.
Jungtinės Tautos kovo 21-ąją paskelbė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena. Taip buvo prisimintos 1960 m. Pietų Afrikoje vykusios taikios demonstracijos prieš apartheidą dalyvių žudynės. Europa atsakingai vertina rasizmo problemos keliamą grėsmę demokratijai, todėl Kovo 18-27 dienomis visose Europos šalyse organizuojami renginiai prieš rasizmą, pasisakoma už lygias galimybes visų rasių žmonėms. Žmogaus teisės ir nediskriminavimo principas – oficialiai pripažintos vertybės Europoje, tačiau jos turi būti suprastos ir kiekvieno europiečio, tame tarpe ir Lietuvos piliečių.
Šiandien, vykstant pasaulio globalizacijai, tampa akivaizdu, kad visos rasės ir tautos turi savo unikalių bruožų, praturtinančių pasaulį kultūrine įvairove. Akivaizdu, kad talentingi, kūrybingi žmonės priklauso įvairioms tautoms, rasėms, išpažįsta skirtingas religijas. Tačiau šiandien rasinė ir tautinė neapykanta vis dar gyva ir įgauna naujas formas. Tokia neapykanta galimai kyla dėl didėjančios konkurencijos bei neužtikrintumo dėl savo ateities. Nepagarba kitam kalba apie asmens ribotumą, nepilnavertiškumą, baimę būti neįvertintam ar pažemintam pačiam.
Rasizmas ir tautinė neapykanta daugelyje šalių gyvuojantis reiškinys. Tačiau rasizmo proveržiai įvairiose šalyse gali turėti skirtingas priežastis. Dažniausiai rasistines apraiškas skatina išplitę stereotipai, kad kitos rasės atstovai turi būti parazituojantys asmenys, kurie nesilaiko visuomenės normų, patys visuomenei nieko neduoda, o vien tik reikalauja. Gal toks požiūris ir išstumia kitokius visuomenės narius į atskirtį ir verčia elgtis nepaisant visuomenės intereso? Etninių tyrimų centro duomenimis, Lietuvoje nemėgiami tiek romai, tiek čečėnai, musulmonai ar pabėgėliai iš kitų, karo siaubiamų, šalių. Smurtas ir agresija kelia nerimą visose gyvenimo srityse, net šeimose. Taigi pagrindinis uždavinys šiandien – išsigydyti iš nepilnavertiškumo komplekso, kuris pasireiškia siekiu pažeminti ar „nugalėti” kitokį. Rasinė neapykanta taip pat yra ne kas kita, o dar vienas būdas, kaip save tapatinti su „aukštesne“ ar „vertesne žmogaus vardo“, klase. Tačiau derėtų tinkamai įvertinti būtent rasizmo apraiškų keliamą pavojų demokratijai. Kitos rasės ar tautos niekinimu dažnai spekuliuojama politinėse kovose. Rasizmo idėjos yra ypač patrauklios kompleksuotiems radikalams, kurie sėkmingai pritraukia pasiklydusių vertybėse, netikrų dėl ateities asmenų dėmesį. Kuo gali baigtis tokios manipuliacijos? Istorinės pamokos akivaizdžios – rasizmas davė pagrindą hitlerizmui, neapykantai tarp tautų, karams ir genocidui. Todėl svarbu atpažinti rasizmą ir tinkamai jį įvertinti.
Mūsų Konstitucija įtvirtina visų asmenų lygybę. Tačiau rasistinių idėjų skleidėjai akiplėšiškai spekuliuoja teise į žodžio laisvę. Šiuo atveju svarbus 2010 m. kovo 2 – osios dienos Lietuvos Aukščiausiojo teismo pasisakymas krašto apsaugos savanorės, sumušusios juodaodę dainininkę Bernin, byloje. Teismas pasakė, kad naudojimasis konstitucinėmis teisėmis vakarų demokratijos tradicijomis grindžiamoje visuomenėje yra neatsiejamas nuo pareigos gerbti kitą asmenį ar socialinę grupę. 2 psl. >
Dalia Gerulaitienė 2010-03-23 00:42
"Nepagarba kitam kalba apie asmens ribotumą, nepilnavertiškumą, baimę būti neįvertintam ar...
Ar poonas Lydeka kartais ne žmogausn teises 2010-03-23 00:33
Ar ponas Lydeka kartais ne žmogaus teises atstovauja? Tada aišku kodėl jos taip žiauriai...
Lionginas 'politikui' Arminui 2010-03-22 20:34
Gal eik, geriau, vizas i Lietuva pardavineti. Arba versk is rusu i lietuviu kalba, etiketo...
Lietuva - lietuviams 2010-03-22 19:18
Na, mūsų tauta ne dėl demokratijos prieš 20 metų stojo prieš tankus, o kovodama dėl savo...