Naujienos
KAM nuotr.
Jau aštuntus metus Lietuvos Respublika, vykdydama galingųjų pasaulio valstybių valią, dalyvauja Afganistano – šalies, kuri niekada negrasino Lietuvos gyventojams, – okupacijoje. Pastaruoju metu paaiškėjo faktai, kad Lietuvos kariuomenė šioje tolimoje šalyje naudojama ne tik prieš vietines ginkluotas struktūras, bet ir prieš beginklius civilius gyventojus.
Kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kuriame pagyrūniškai pasakojama, kad Lietuvos kariuomenė numalšino sukilusių kalinių riaušes Čagčarano – Goro provincijos sostinės – kalėjime. Riaušės, kaip pranešama, kilo po to, kai iš kalėjimo norėta išgabenti mirties bausme nuteistą kalinį.
Nors pranešama, kad Lietuvos kariuomenė riaušių malšinime tiesiogiai nedalyvavo – ji tik stebėjo situaciją incidento rajone ir vykdė išorinę objekto apsaugą, o malšinant sukilusius kalinius aukų nebuvo, tačiau šis rimtas precedentas kelia daugybę įtarimų bei klausimų.
Visų pirma reikia pastebėti, kad Lietuvos kariuomenė buvo panaudota ne prieš ginkluotus Afganistano sukilėlius, o prieš beginklius žmones, uždarytus svetimos šalies kalėjime. Šis faktas kelia ne tik didelių abejonių dėl kariuomenės panaudojimo teisėtumo, bet ir didina galimų represijų prieš Lietuvos gyventojus pavojų. Tokia karinių pajėgų panaudojimo praktika plačiai paplitusi autoritarinės diktatūros šalyse, kuriose įprasta grubia jėga užkirsti kelią bet kokiems piliečių – nesvarbu, ar jie uždaryti kalėjimuose, ar vaikšto gatvėmis, – nepasitenkinimo apraiškoms.
Daugelis dar gerai prisimena, kad kalinių maištus ir liaudies bruzdėjimus sovietų valdžia malšino ne milicijos, o vidaus reikalų kariuomenės jėgomis. Atrodo, kad panašią metodiką taiko ir Lietuvos valdžia. 2009 m. sausio 16 d. pirmąkart per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos policija šaudė į Lietuvos piliečius guminėmis kulkomis ir nuodijo ašarinėmis dujomis. Tada prieš žmones buvo panaudoti specialiosios paskirties policijos būriai, tačiau niekas nėra apdraustas, kad būsimiems neramumams malšinti nebus pasitelkti Afganistano karo poligone ištreniruoti Lietuvos kariuomenės daliniai.
Antroji svarbi detalė, į kurią reikia atkreipti dėmesį, yra ta, kad kariuomenė buvo panaudota prieš žmones, kurie protestavo prieš mirties bausmę. Akivaizdu, kad kaliniai sukilo manydami, jog jų nelaimės draugui norima įvykdyti mirties bausmę. Taigi prisidėjama prie šių žmonių sutramdymo, Lietuvos Respublika prisidėjo prie mirties bausmės vykdymo grubiai pažeisdama tas žmogaus teisių konvencijas, kurias pasirašė anksčiau.
Nuo 1996 m. Lietuva priklauso toms 88 valstybėms, kurios yra visiškai atsisakiusios mirties bausmės, todėl labai keista, jog Lietuva savo kariškiams užsienyje leido prisidėti prie jos vykdymo. Ar tai reiškia, kad Lietuvos Respublika atsisakė savo įsipareigojimų mirties bausmės taikymo atžvilgiu? Kas iš Lietuvos pareigūnų prisiims atsakomybę už šį radikalų šalies posūkį žmogaus teisių srityje? 2 psl. >
veteranui 2010-03-23 09:25
Jo, o kam ten kazka vezti ir kazka rodyti, kad nuomone keistusi - tamstele vaziavai savo noru,...
buvusiam 2010-03-23 08:16
už Lietuvos pinigus nuvažiavai, prišikai ir dar pamokslauji, niekšelis.
siknoidų judėjimui 2010-03-23 08:08
Kadangi esu buvęs ten, norėčiau tokius "judėtojus" nuvežti ten ir palikti kuriam laikui -...
Dalia 2010-03-23 00:30
Delfi spausdina, tad su tiesa manau neprasilenkta, todėl - šlykštu. Neįsivaizduoju kad...