Šį sekmadienį Lietuva pereis prie vasaros laiko. Naktį iš kovo 27-osios į 28-ąją laikrodžių rodykles privalėsime pasukti viena valanda pirmyn.
Dar prieš dvejus metus Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius ragino Vyriausybę atsižvelgti į nepatenkintos laiko keitimu visuomenės poreikius. Nors buvo atliktas ne vienas tyrimas, įrodantis, jog laiko keitimo ekonominė nauda yra abejotina, o laikrodžių rodyklių sukinėjimas yra netgi žalingas kai kurioms visuomenės grupėms, valdžia apsispręsti neskuba.
Šį sekmadienį Lietuva pereis prie vasaros laiko. Naktį iš kovo 27-osios į 28-ąją laikrodžių rodykles privalėsime pasukti viena valanda pirmyn.
Seimo kontrolierius R. Valentukevičius iki šiol nesulaukė Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu. Jis yra įsitikinęs, jog bent jau nuo kitų metų šalies valdžiai derėtų baigti eksperimentus su savo žmonėmis, nes Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko keitimo, kuriai pritarimą yra išreiškusi Lietuvos Vyriausybė, galioja tik iki 2011-ųjų.
"Būtų puiku, kad Vyriausybė išgirstų motinų, turinčių mažamečių vaikų, pensinio amžiaus žmonių, sportininkų, sergančiųjų kai kuriomis lėtinėmis ligomis bei visų kitų šalies gyventojų nuomonę. Todėl raginu Vyriausybę atsižvelgti į visuomenės poziciją dėl vasaros laiko keitimo, o ne tik pritarti Europos siūlymams", - dienraščiui kalbėjo Seimo kontrolierius.
Dar 2008 metais R. Valentukevičius savo iniciatyva atliko tyrimą, kuris parodė, jog laiko keitimo ekonominė nauda yra labai abejotina, o medikai vienbalsiai tvirtino, kad laikrodžių rodyklių sukinėjimas labai išbalansuoja pagyvenusių žmonių ir vaikų psichinę būseną.
Seimo kontrolieriaus tarnyba bandė išsiaiškinti, ar prieš pritariant ES direktyvai Lietuvoje buvo atlikti išsamūs tyrimai, kokią ekonominę naudą duoda laiko keitimas. Informacijos apie tokius tyrimus tarnybai taip ir nepavyko surasti.
Tokios studijos neatliko ir Lietuvos energetikos institutas. Šio instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis Jurgis Vilemas mano, jog Lietuva nepajėgi susimokėti už tokį tyrimą. Be to, iš jo esą nebūtų jokios naudos.
"Na, išsiaiškinsime, kad laiką keisti nėra naudos. Ir ką? Vienintelė Lietuva nuspręs nekeisti, kai visa Europa keis? Manau, kad mes privalėsime derintis prie Briuselyje sėdinčių politikų nuomonės. Net jei direktyva baigs galioti, ten sėdintys vis tiek ką nors sugalvos. Lietuva per maža šalis, kad galėtų savarankiškai priimti tokius sprendimus", - mano J. Vilemas.
Nuo 1991 metų Lietuva, geografiškai priskiriama antrajai laiko juostai, gyveno jos ritmu. Bet po 1998-ųjų reformos Lietuva buvo priskirta pirmajai laiko juostai ir pusantrų metų gyveno pagal vadinamąjį tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės laiką. 2000 m. vasarį tuometinis premjeras Andrius Kubilius nurodė, jog laikas Lietuvoje turi būti nustatomas taip, kaip nori jos gyventojai. Tad 2000-ųjų pavasarį Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo neįvedė vasaros laiko. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė atsižvelgusi į 2000 m. "Vilmorus" atliktos apklausos rezultatus. Tačiau netrukus, atsižvelgus į Europos Sąjungos poziciją, buvo grįžta prie sezoninio laiko. 2 psl. >
Naujienos











(papildyta 22.00)









KADA 2010-03-24 21:38
Kada pagaliau baigsis tas žaidimas su laikrodžiais, pagal savo organizmą tikrai jaučiu blogas...
lietuvis 2010-03-24 14:51
Jei jau nesukinėsime, tai reikėtų fiksuoti vasaros laiką ir juo gyventi. Nes jei liktų...
ššš 2010-03-24 14:30
Man atrodo straipsnyje žiauri klaida: ne KUBILIUS, BET R. PAKSAS 2000 m. panaikino laiko...
xj 2010-03-24 13:38
Labai gerai tas laikrodziu sukinejimas. Neturetum ka veikti, o dabar sukineji, sukineji...