Diagnozė "vėžys" - smūgis, kurio sukeltas stresas priverčia ieškoti bet kokių, kad ir mažai veiksmingumu įtikimų pagalbos būdų. Nenuostabu, kad ne vieno lietuvaičio akys nukrypo į Latviją, kur prieš šešerius metus oficialiai užregistruota vakcina nuo kai kurių formų onkologinių navikų. Tačiau Lietuvos specialistai apie šį vaistą bemaž nežino ir įsitikinti jo veiksmingumu bei taikyti praktikoje kol kas neketina.
Tuo metu klaipėdietė medikė D. A., kuriai prieš 13 metų buvo diagnozuota jau pažengusi melanoma, įsitikinusi, kad šiandien ji sveika dėl to, jog pasitikėjo Latvijos virusologų išrasta vakcina.
Parduoda su receptais
1997 metais D. A. apčiuopė nugaroje pašiurkštėjusį apgamą. Nujausdama, kad tai gali būti piktybinės ligos simptomas, ji kreipėsi į gydytojus.
"Tuo metu buvo ir kiti ligos ženklai - greitesnis nuovargis, apatija, gyvenimo džiaugsmo nebuvimo pojūtis", - prisimena gydytoja.
Nors keli iš eilės onkologai tikino, kad apgamas greičiausiai gerybinis ir nerimauti nėra pagrindo, moteris, jausdama nerimą, ryžosi operacijai.
Apgamą pašalinus, po trijų dienų atėjo atsakymas - 3-iosios klasės pagal Klarką melanoma.
"Prarasti neturėjau ką. Todėl kaip skęstantis šiaudo ieškojau kad ir menkiausios galimybės sau padėti. Prisiminiau dar studijų metais girdėjusi apie Latvijoje kuriamą vakciną nuo vėžio, kuri naikina auglius ir aktyvizuoja imunitetą", - pasakojo D. A.
Nors daugelis gydytojų į sumanymą išeiti virusoterapijos kursą žiūrėjo skeptiškai, klausė, ar moteris nebijo būti eksperimentiniu triušiu, medikė nedvejojo ir nuvyko pas Latvijos imunologę profesorę Ainą Muciniecę, dalyvavusią kuriant virusinį preparatą "Rigvir" (Rygos virusas).
Profesorė paskyrė individualų injekcijų kursą - penkias ampules po vieną kas mėnesį.
Šis virusinis vaistas, išbandytas klinikiniais tyrimais, Latvijos valstybinėje vaistų agentūroje buvo užregistruotas vėliau - 2004 metais. Šiandien su receptais jis parduodamas Latvijos vaistinėse.
Padėjo ne tik vakcina
Tuomet dar neregistruoto "Rigvir" terapiją D. A. pakėlė nesunkiai - kitaip nei būna chemoterapijos metu, jokio neigiamo sveikatai poveikio vakcina nesukėlė. Medikė visą tą laiką dirbo, energijos pakako ir kelionėms, kurioms iki ligos moteris sakė nerasdavusi laiko. Vieninteliai pašaliniai reiškiniai - nežymus limfmazgių dirginimas ir karščio antplūdžiai naktį.
Tarp injekcijų terapijos efektyvumas buvo stebėtas atliekant įvairius kraujo tyrimus. Pasak pokalbininkės, kraujo tyrimai rodė, kad ženkliai padidėjęs limfocitų kiekis.
Šį stresų kupiną gyvenimo periodą medikei apkartino dar viena naujiena - gydytojas echoskopuotojas pranešė regįs kepenyse išsisėjusias metastazes. Tą patį tvirtino dar keli kiti echoskopuotojai - tiek klaipėdiečiai, tiek vilniečiai. Jie siūlė gydytis chemoterapija.
"Vis dėlto jaučiau, kad kepenyse ne metastazės ir chemoterapijos atsisakiau. Mano lūkesčius, kad tai ne metastazės, patvirtino du echoskopuotojai Vilniuje. Tačiau paaiškinti, kas tai, jie negalėjo", - pasakojo D. A. 2 psl. >
Naujienos



















Karina 2010-04-27 12:10
http://www.youtube.com/watch?v=tloa2Dr3DYc
Jeppi 2010-04-19 15:15
Daktarai skeptiski, bet kai zmogus jaucia, kad gali mirti, jam saugumas ar salutiniai poveikiai...
uil 2010-04-19 14:37
http://vimeo.com/8863813