Naujienos
O. Posaškovos nuotr.
Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai; nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems. (Lk, 6, 35)
„Kaip vaikai drįsta apklausti prezidentę?“, - trečiadienį visą dieną pagrindiniame Bernardinai.lt puslapyje skundėsi Giedrė Kazlauskaitė. Paaiškėjo, kad komentatorė labai sudirgo pirmadienį spaudos konferencijoje išgirdusi, kaip pati rašo, „vaikiško veido jaunuolio“ klausimą pačiai Jos Ekscelencijai prezidentei Daliai Grybauskaitei. G. Kazlauskaitę, regis, giliai sujaudino keli dalykai: poros žurnalistų išvaizda ir dviejų klausimų turinys, forma, interpretacija.
Apie minčių seklumą ir gilumą
Kokia yra „vaikiško veido jaunuolio“ definicija? Nelengva atsakyti. Nejaugi krikščionišku save vadinančio portalo autorė akivaizdžiai demonstruoja savo diskriminacinę povyzą amžiaus atžvilgiu? Gal tai tik G. Kazlauskaitei suvokiama poetinė retorika?
Nejau prieš skaitant Bernardinų skelbiamą tekstą, sekant rašytojos komentaro logika, reiktų pasiūlyti įvertinti, pabandyti trim žodžiais apibendrinti ir G. Kazlauskaitės fizinį pavidalą?
Didaktinis komentaro stilius, tėviškas, auklėtojiškas rašytojos tonas, virš teksto kone plevenanti žiniasklaidos visažinės aura, galiausiai – ultrakonservatyvi laikysena (dar tas standartinis, sakyčiau, kiek pavalkiotas, psichoanalitinis paaiškinimas paskutinėje pastraipoje – autorė vos ne froidiškai bando analizuoti „vaikų" elgesį, tačiau, žinoma, tokio elgesio nedramatizuoja). G. Kazlauskaitę, apibendrinant jos mintis, teksto konstrukciją, galime pavadinti ir savotiška žiniasklaidos davatka.
„Solidarumas, nesvarbu – politinis, religinis, socialinis ar feministinis, yra geras ir žmogui būdingas dalykas, bet kartais būna toks juokingas, toks atsiduodantis baudžiava ir senmergišku/senbernišku davatkizmu, kad baisu. G. Kazlauskaitės tekstas - senbambeklizmo ir nykaus pamokslavimo kvintesencija", - kikena kolega Tomas Čyvas.
Nesivelsiu į diskusiją apie gilų ar seklų tikėjimą. Ne tai esmė. Šiuo atveju – net ne klausimų formuluotėje, intonacijoje. G. Kazlauskaitei pasiūlyčiau pasižiūrėti kad ir paskutinius žurnalistų pokalbius su N. Sarkozy dėl vykstančio korupcijos skandalo, pasidomėti, kaip B.Clintonas buvo klausinėjamas apie oralinį seksą su M. Levinski. To turėtų užtekti.
Galbūt klausimą Jos Ekscelencijai derėjo formuluoti taip: „Koks JE, buvusios komunistės, santykis su Katalikų Bažnyčios ideologija ir praktika?" „Giliai asmeniškas" klausimas apie tikėjimą, užduotas viešam asmeniui (eiliniam parapijiečiui), viešai dėstančiam nuomonę apie Bažnyčią, regis, neturėtų nieko stebinti. Tai liudija ir prezidentės noras į jį atsakyti. 2 psl. >
Mindaugas 2010-07-20 13:50
kazkuriame tavo straipsniu komentaruose paminejau, kad turi dar mazokai patirties ir kad tavo...
virusas 2010-07-19 21:13
Panašu, kad autorius net nesuprato, apie ką buvo Kazlauskaitės straipsnis... Ką gi, tai...
Suprantu, 2010-07-19 19:22
kad komentarų žanras tarsi ir nereikalauja argumentų, užtenka tik nuomonės, bet bent JA...
>expiertui 2010-07-19 19:20
bernardiniečiu ar "bernardiniečiu"? šiaip šis klausimas esminis...