Naujienos
Reuters/Scanpix nuotr.
Skalūnų dujų karštinė, per pastarąjį dešimtmetį pakeitusi JAV dujų rinką, pamažu atkeliauja ir į senąjį žemyną. Pajutę galimą sėkmę vienas po kito į Europą gręžiasi energetikos sektoriaus rykliai – „Exxon Mobil“, „Conoco Phillips“, „Chevron“, „Marathon Oil“, „Halliburton“ ir kiti. Pirmi bandomieji šių nekonvencinių dujų žvalgybos gręžiniai jau išgręžti Lenkijoje ir Vengrijoje. Liepą apie ketinimus kitąmet pradėti skalūnų dujų žvalgybą Lenkijoje pranešė Kanados energetikos kompanija „Talisman Energy" ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdantis Lenkijos koncernas „PKN Orlen". Žvalgomasi ir į Rumuniją, Ukrainą, Bulgariją bei kai kurias kitas Europos valstybes.
Tarptautinio verslo atstovų ir Europos politinės bendruomenės susidomėjimas senojo žemyno gelmėse glūdinčiomis skalūnų dujų atsargomis paremtas optimistiškomis prognozėmis. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad Europos gelmėse gali būti apie 16 trilijonų kubinių metrų šių nekonvencinių dujų, arba 5–6 proc. visų šių dujų pasaulinių atsargų. Remiantis įvairiais šaltiniais, jei tokios prognozės pasiteisintų ir Europoje būtų pradėta aktyvi šių išteklių gavyba, padidėtų skalūnų dujų turinčių valstybių ir visos ES energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos, taip pat išaugtų šių išteklių turinčių valstybių (ir, žinoma, energetikos verslovių) pajamos ir kita. Tačiau pažymėtina, kad šios prognozės yra per ankstyvos. Be to, jei jos ir gali būti įgyvendintos, tai nebent ilgalaikėje perspektyvoje. Tai lemia kelios priežastys.
Pasak JAV Geologijos tarnybos energetinių išteklių žvalgybos projektų vadovo Donaldo Gautiero, pasaulyje nėra vienodų skalūnų klodų. Jie gali būti įvairiame gylyje, be to, skiriasi ir jų dydis, dujų kiekis juose ir kita. Neturint tikslių duomenų apie skalūnų dujų kiekį Lenkijoje (kur, manoma, jų yra daugiausia), Vokietijoje, Vengrijoje bei kitose Europos valstybėse, vargu ar galima prognozuoti, ar Europa būtų pajėgi apsirūpinti pakankamu kiekiu šių alternatyvių rusiškoms dujų.
Pažymėtina, kad artimiausiu metu tokių duomenų gauti nebus įmanoma. Remiantis konsultacinės bendrovės „Wood Mackenzie“ liepos 22 dieną išplatintu pranešimu, skalūnų dujų atsargos Europoje gali būti net didesnės, nei šiuo metu prognozuojama. Vis dėlto šių išteklių žvalgyba senajame žemyne turėtų būti baigta ne anksčiau kaip po trejų ar net penkerių metų. Taigi jei prognozės pasitvirtins, masinės šių dujų gavybos Europoje pradžios galima tikėtis maždaug po aštuonerių ar dešimties metų.
Skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba – sudėtingas, daug laiko ir brangių technologinių priemonių reikalaujantis procesas. Išžvalgyti ir išgauti šias dujas kur kas sunkiau nei įprastas gamtines dujas. Palyginti tankiai apgyventoje Europoje šių resursų paieškos ir gavybos plėtrą lėtina tikėtinos ekologinės problemos, taip pat valstybėse skirtingas šių išteklių paieškos ir gavybos darbų teisinis reguliavimas bei kitos priežastys. Todėl šiuo metu perspektyviai atrodančią skalūnų dujų gavybos Europoje idėją galima lyginti su intensyvios žemdirbystės mažai derlinguose ir nedideliuose žemės plotuose vizija: kuklus rezultatas pasiekiamas didžiulėmis, daug laiko ir investicijų reikalaujančiomis pastangomis. 2 psl. >
svertas 2010-08-02 10:04
jei tos dujos ir nebus konkurencingos rusijos dujoms tai bent jau padės nulušti rusiškų dujų...
vilnietis 2010-07-30 14:14
Net didžiausias naivuolis nesitiki,kad skalūninės dujos taps panacėja.Greičiau,kaip ir...
Alternatyvi energetika 2010-07-30 09:43
taf.lt/index.php?idas=15889