„Jūros šventės“ dalyvius pradžiugino šiluma ir giedras dangus (Fotodiena.lt nuotr.)
Šeštadienį pajūryje pro nieko gero nežadėjusius debesis kyštelėjo saulė, daugeliui visoje Lietuvoje priminusi, kad antrą dieną čia vyksta viena didžiausių ir seniausių šalies švenčių – „Jūros šventė“.
Magistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda nuo ankstyvo ryto vienas po kito pasipylė automobiliai, traukiantys į Klaipėdą, kurios gyventojai džiugiai pasitiko svečius ir patys išėjo į gimto miesto gatves. Sinoptikai dar šios savaitės pradžioje nežadėję gero oro, matyt, nustebo ir patys, kai vietoje žadėtų liūčių pajūryje nušvito saulė.
„Jūros šventės“ dalyvius pradžiugino šiluma ir giedras dangus (Fotodiena.lt nuotr.)
Tai, kad uostamiestyje žmonių gerokai daugiau nei įprastai, liudijo intensyvus automobilių eismas gatvėse, sausakimšti arčiau Senamiesčio esančių namų kiemai, grūstys gatvėse. Vis dėlto geros nuotaikos nei klaipėdiečiams, nei miesto svečiams nuolatiniai pasistumdymai minioje nekėlė nepasitenkinimo.
„Jūros šventės“ dalyvius pradžiugino šiluma ir giedras dangus (Fotodiena.lt nuotr.)
Abipus Danės upės krantinės buvo sėste nusėstos žmonių: kas džiaugėsi kepta mėsa ir gaiviais gėrimais, kas – pramogomis. Mažiausieji galėjo oro pripūstuose burbuluose „pasivaikščioti“ Danės vandenimis, o vyresnieji traukė dainas didžiulei miniai, mat susirungę karaokė konkurse tikėjosi laimėti bilietą į „Jūros šventės“ vinimi tapusį atlikėjo Mika koncertą. Koncertas vyks sekmadienį.
„Jūros šventės“ dalyvius pradžiugino šiluma ir giedras dangus (Fotodiena.lt nuotr.)
Daugelį sudomino Senamiesčio viduryje pastatyta šventės menininko Anatolijaus Klemencovo meninė kompozicija „Skambantis laivas“. Tekantis vanduo, keistos dekoracijos, auksinė kiaulaitė, kurią paglostyti stengėsi ne vienas praeivis bei skambanti muzika subūrė aplink minias žmonių. Kai kurie įkaitę šlapino sau galvas, kai kurie – prausėsi veidus, rankas, dar kiti leido tekančiu vandeniu apsitaškyti vaikams, taškė savo augintinius.
„Jūros šventės“ dalyvius pradžiugino šiluma ir giedras dangus (Fotodiena.lt nuotr.)
Kad mieste šventė, galima suprasti ir iš to, jog pagrindiniu aprangos motyvu tradiciškai tapo dryžiai ir dryželiai. Pradedant berankoviais jūrininkų marškinėliais, baigiant dailiomis suknelėmis ir kepurėmis – dryžių aprangoje rasti galima visur. 2 psl. >
Naujienos
























to O NE 2010-08-02 18:15
matosi, kad nuvykti nepavyko arba depresija uzpuole, arba seip zmoniu ir svenciu baime kankina...
o ne 2010-08-01 17:00
gezu svente su marozais ir girtais jurininkais - o kur parasyta, kad pergere soko i vandeni? kad...
poka 2010-08-01 11:02
svarbiausia, kad buvo geras oras