Naujienos
Paukščiai ir vabzdžiai pranašauja lietingą rudenį („Respublikos“ nuotr.)
Po vasaros karščių kaip atokvėpio ir išganymo laukiame rudens. O padažnėjusios liūtys, rūkai bei išskrendantys gandrai – pirmieji rudens pranašai. Apie tuojau prasidėsiantį darganų sezoną ir rugsėjo šventes, susijusias su derliumi, pakalbinome žinomą etnologą, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorių Libertą Klimką.
Atsisveikinimas su gandrais
Po Šv.Baltramiejaus dienos rugpjūčio 24–osios, liaudyje dar vadinamos Gandrinėmis, senoliai spėdavo, koks bus ruduo ir žiema. Tos pranašystės dažniausiai pasitvirtindavo.
Gamtos mokslų daktaras, beje, buvęs fizikas, apie įvairiuose šalies regionuose gyvenančių tautiečių papročius, šventes, su jomis susijusias tradicijas žino daug ir, kaip sakoma, iš pirmų lūpų. Mokslininkas yra dalyvavęs daugybėje ekspedicijų, švenčių, išvaikščiojęs Lietuvos kaimus. Vasaros antrą pusę jis leido Zarasų rajone, kuriame gyvena jo dukra. Tad ir Gandrinių, dieną jis buvo Antazavės kaime. Paklaustas, ar matė tądien išskrendančius gandrus, L.Klimka sakė: „Gandrai iš Zarasų krašto ir tikriausiai kitų regionų išskrido anksčiau, kiek žinau, jie pulkuojasi prie Ventės rago ir skrenda į pietus. Vakar dar tokį užsilikusį vienišių mačiau. Yra net tokia patarlė apie žmogų: „Stypčioja kaip gandras po Baltramiejaus“.
Pagal Šv.Baltramiejaus dienos orus būdavo spėjami rudens orai. Lietuvoje rugpjūčio 24–oji buvo permaininga, su liūtimis, jas pakeitė giedresnis ir vėsesnis oras. Mokslininkas nesistebi, jog tądien žemę laistė lietus. „Gamta mėgsta balansą. Kadangi liepos ir rugpjūčio pradžios kaitra ir sausra nualino žemę ir žmones, tai, matyt, lietus atiteks rudeniui ar žiemos pradžiai“.
Skruzdės pranašauja liūtis
Gamtoje ir kiti paukščiai, ir gyvūnai savo elgesiu pranašauja sezonų virsmo ypatumus. „Šiemet gana anksti išskrenda gervės. Jas galima matyti aukštai praskrendant iš tolimesnių kraštų. O tai, pasak protėvių, artėjančios šaltesnės žiemos požymis“, – kalba pašnekovas. Senoliai dar stebėdavo ir skruzdėlynus. Jeigu skruzdės įsitaisiusios giliau, bus sausas ruduo, o jeigu labiau žemės paviršiuje, žolėse ar kur nors ant kupsto, tai rodo, kad jos jaučia lietingą rudenį. „Dar kaimo žmonės yra pastebėję, kad voverės labai stropiai kaupia atsargas. Neša giles, riešutėlius ir slepia. Kartais ir pačios pamiršta, kur paslėpė“, – šypsodamasis pasakoja L.Klimka.
Šiemet šermukšniai ypač gausiai pasipuošę raudonomis kekėmis. Tai taip pat šlapio ir šalto rudens požymis. Tas pat ir su gilėmis. O jų daug. Tad žvėrys turės kuo maitintis žiemą.
Žinoma, tai, ką galima išskaityti gamtos knygoje, ne visada pasitvirtina, nes, kaip parodė ir ši vasara, mūsų krašte vis dažniau pasitaiko anomalijų. „Tai susiję su saulės aktyvumu. Neseniai buvau Etnokosmologijos muziejuje ir teko stebėti per specialų teleskopą saulės dėmes, kurios kas vienuolika metų sustiprėja ir turi vis didesnį poveikį Žemės orams, dėl to atsiranda daugiau nukrypimų nuo normos. Bet tie neįprasti mūsų šaliai reiškiniai gali būti ir dėl bendrų globalinių klimato šiltėjimo tendencijų. Vieni jas sieja su žmogaus veikla, kiti ieško kosminių veiksnių. Tų teorijų yra labai daug“. 2 psl. >
lika 2010-08-30 10:07
tokie pietarai tikslingesni nei sinoptiku prognozes
Valds 2010-08-29 22:30
nei vieni tikriausiai
T 2010-08-29 22:29
pauksciai vazdzius suede, kai pilve jie tai ir tietus artinasi, juk reik atsargu sukaupti
xxl 2010-08-29 20:56
apie paukscius straipsnyje rase o apie vabzdžius pamirso? Tai ka pranasauja vabzdžiai?