Naujienos
(nuotr. Elta)
Kai verslas reaguodamas į sunkumus žaibiškai mažina algas, bet koks jų karpymas biudžetiniame sektoriuje sukelia masinius protestus. Galbūt dėl to per pastaruosius dvejus metus privačiame sektoriuje darbo užmokesčio fondas sumažėjo 10,5 procento, o valstybiniame — tik 5,2 proc.
Valstybės vadovai itin uoliai skalambija apie visuotinį diržų veržimąsi, tačiau ir vėl tai yra tik plepalai. Remiantis Statistikos departamento informacija, antrą šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje buvo 2 167 Lt, o privačiame — 190 Lt mažiau.
Kai kurie analitikai tokią tendenciją aiškina tuo, kad verslininkai per krizę pasitraukė į šešėlį, esą dėl to ir algų dydžiai nėra adekvatūs. Tačiau taip pat pripažįstama, kad valstybiniame sektoriuje pasididinti algas yra skubama, o mažinti — ne. Jei palyginti su 2008 metais valstybinėse ar biudžetinėse įstaigose darbo užmokesčio fondas sumažėjo apie 19 procentų, tai privačiame sektoriuje -- mažiausiai 30 procentų.
Statistikos departamento duomenimis, 2009-ųjų paskutinį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje buvo 2 208 Lt, privačiame — 2 052 Lt. Atotrūkis–apie 157 Lt. 2010 metų antrąjį ketvirtį valstybiniame sektoriuje skaičiai sumažėjo iki 2 167 Lt, tačiau padidėjo skirtumas privataus sektoriaus atžvilgiu.
Verslo pasaulis pirmiausiai reagavo į ekonominio sunkmečio pasekmes, optimizavo veiklą, buvo mažinamas darbuotojų skaičius, algos. Tai ką reiškia minėta statistika?
Rimantas Rudzikis, banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas:
— Skaičiai dar nieko nerodo, nes valstybiniame sektoriuje algos nurodytos didesnės dėl to, kad ten nėra šešėlio, vadinamųjų vokelių. O privačiame sektoriuje ypač dabar dalis algų mokama nelegaliai. Todėl ir tas vidurkis yra žemesnis, lyginti negalime. Galime žvelgti tik į dinamiką, o šioje vietoje daug iečių sulaužyta, nes verslas ženkliai operatyviau reagavo į ekonominio sunkmečio iššūkius. Pramonės šakos apie 30— 40 procentų sumažino darbo užmokesčio fondus. O viešajame sektoriuje negali tiesiog atleisti trečdalio žmonių, nes tada prasidėtų teismai, reikia kreiptis ir gauti sutikimą iš įvairiausių institucijų. Visas valdymas yra biurokratinis ir procesai užtrunka ilgai.
Valstybės valdymo aparatas išsiplėtė ne pagal savo ekonomines galimybes. Yra skaičiai: valstybės valdymo išlaidos įskaitant „Sodrą“ Lietuvoje sudaro apie 13 procentų bendrojo vidaus produkto, o Vokietijoje — 7 procentus. Tad reikia ieškoti būdų, kaip su mažesnėmis sąnaudomis gyventojams suteikti kuo daugiau paslaugų.
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas:
— Žvelgiant į Statistikos departamento pateiktus skaičius tiesa bus per vidurį. Aš negaliu pasakyti, kad valstybiniame sektoriuje nebuvo imtasi taupymo planų. Supraskime ir tai, kad valstybinėse ar biudžetinėse įmonėse algos nemokamos vokeliuose. Remiantis grubiais apskaičiavimais, versle algos slepiant mokesčius išmokamos ketvirtadalyje įmonių. O tai, kad darželiuose ar kitokiose įstaigose ne aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų alga viršija vidutinį statistinį rodiklį šalies mastu, tai jau priklauso nuo įstaigos vadovo gudrumo, sugebėjimo prisitaikyti.
Pavyzdžiui, sumažinama bazinė alga, tačiau padidinamas priedas prie algos už darbo stažą. Tad gauna tą patį, bet formaliai alga apkarpyta. Visgi nėra taip, kad valstybė nieko nedaro. Pernai verslo sektorius pademonstravo, kaip reikia taupyti, nors valstybiniame sektoriuje, be abejo, tokių drastiškų priemonių nėra imtasi. Manau, kad kitąmet privačiame sektoriuje jau nebebus mažinamos algos.
mtp 2010-09-02 12:48
Tiesa.
ponui jo jo 2010-09-02 12:15
tai kas tamstai neleido ir neleidzia sesti uz furos vairo ar eiti murinti? Jeigu jau taip blogai...
jo jo 2010-09-02 11:11
o man tu alga uz dyka nesi, tik pamirsai kad kas dien i darba einu, savo darbus nuveikiu ir dar...
manau 2010-09-02 11:01
eiliniai darbuotojai valstybiniame sektoriuje zinoma gauna vos didesnes algas uz min., bet ta...