Naujienos
Lietuvos milijonus lupa tarpininkai („Respublikos“ nuotr.)
Per krizę iš mūsų šalies nelaimės fantastines sumas pelno ne vien Skandinavijos bankai. Iš Lietuvos milijonus ar netgi dešimtis milijonų uždirba ir kitose valstybėse veikiantys tarptautiniai bankai. Tarp jų – visame pasaulyje garsūs ir turtingi UBS, „Societe General“, „Credit Suisse“, „Citi“, „The Royal Bank of Scotland“, HSBC, „Barclays Capital“.
Sunkmečio fenomenas
Pasirodo, iš mūsų šalies uždirba ne tik tos finansinės institucijos ar kiti investuotojai, kurie skolina Lietuvai ir už paskolintus pinigus gauna palūkanas. Fantastines sumas susižeria ir tarpininkai. Jų funkcija – tarpininkauti platinant Lietuvos Vyriausybės išleidžiamas obligacijų emisijas. Tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose.
Sunkmečiu tų emisijų katastrofiškai daugėjo. Dar 2008 m., tinklalapio www.2g.lt duomenimis, mūsų valstybės skola siekė 17,37 mlrd. litų, pernai ji išaugo iki 27,11 mlrd. litų, o 2010–ųjų pabaigoje turėtų ūgtelėti iki 35,89 mlrd. litų.
Tas pat tinklalapis suskaičiavo, kad nuolat augo ir skolos aptarnavimo sąnaudos. Nuo 2006 m., kai skolai aptarnauti valstybė skyrė 0,57 mlrd. litų, iki šių metų pabaigos šis skaičius turėtų išaugti tris kartus – iki 1,59 mlrd. litų.
Bet atlygis tarpininkams čia neįskaičiuotas. Jį sandoriams tarp mūsų Vyriausybės ir investuotojų tarpininkaujančios finansų institucijos pasiima pačios. Kadangi sunkmečiu labai išaugo valstybės skolinimosi mastas, galime įtarti, kad smarkiai išaugo ir pajamos už tarpininkavimą.
Pasirinkimas be pasirinkimo
Obligacijų platinimo mechanizmas yra gana sudėtingas. Kaip „Respublikai“ aiškino Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (LCVPD) prezidentas Artūras Keleras, nutarus užsienyje išplatinti obligacijų emisiją, Vyriausybės atstovai susitikinėja su tarptautinių bankų atstovais ir tariasi dėl naujos emisijos platinimo. Savo ruožtu šie, anot A.Kelero, kalbasi su investuotojais, iš kurių sužino, kokiomis sąlygomis šie įsigis mūsų šalies vertybinius popierius. Tarp investuotojų gali būti tie patys bankai, pensijų ir kiti fondai, netgi privatūs fiziniai asmenys. Paskui suformuluojami pasiūlymai mūsų Vyriausybei, iš jų, pasak LCVPD vadovo, atrenkami geriausi.
Finansų analitikas Vladimiras Trukšinas abejojo, ar pernai, per patį sunkmečio siautėjimą, mūsų Vyriausybė turėjo nors mažiausią pasirinkimą: „Bankų, kurie galėjo išplatinti mūsų obligacijas, buvo vienetai. Iš čia ir tos didžiulės, beveik aštuonis procentus siekiančios, metinės palūkanos, kurias turime ar turėsime mokėti už paskolintus pinigus“.
Savo atsakyme „Respublikai“ Finansų ministerija (FM) tvirtino, kad pastaraisiais metais mūsų šalies obligacijoms išplatinti užsienyje buvo pasirinktos garsiausios tarptautinės finansinės institucijos – bankai UBS, „Societe General“, „Credit Suisse“, „Citi“, „The Royal Bank of Scotland“, HSBC, „Barclays Capital“.
Prilygsta valstybės paslapčiai
Tačiau beveik neįmanoma sužinoti, kiek už obligacijų platinimą uždirba tą darbą atliekančios finansinės institucijos tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. FM apie tai kalba aptakiai ir tvirtina, kad bent jau Lietuvoje bankams tarpininkams nieko nemoka. „Vidaus rinkoje išleistas Vyriausybinių popierių emisijas administruoja ne bankai, o Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. Jam pagal sutartį Finansų ministerija moka už atsiskaitymų organizavimą ir tvarkymą“, – tvirtino FM viešųjų ryšių specialistai. 2 psl. >
santvarka 2010-09-07 09:48
"Lietuvos milijonus lupa tarpininkai" toks straipsnio pavadinimas reikejo patalpinti rubrikoje...
mtp 2010-09-06 11:51
kaip tai ka veikia??!! Premijas planuojasi! :)
as 2010-09-06 10:37
vieno nesuprantu-ka veikia musu ministeriju, ivairiu finansiniu instituciju,LB klerkai.Gauna...
va 2010-09-05 12:20
visi vagia kas netingi is Lietuvos.. pats didziausias vagis Lubys