Naujienos
Ar migracija keičia lietuvio tapatybę? (Scanpix nuotr.)
Nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ką migracija duoda ar atima, tačiau galima prieiti prie vieningos nuomonės: šis procesas keičia. Dėl migracijos šalyje vyksta demografinės, politinės, ekonominės, istorinės permainos. Ar ji keičia ir patį žmogų?
Apie lietuvių imigrantų socialinį elgesį ir migracijos poveikį asmens tapatybei „Londono Žinios“ kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesoriumi Vyliumi Leonavičiumi, psichologu Mariumi Daugelavičiumi bei Londone gyvenačiais Lietuvos emigrantais.
Sociologas profesorius Vylius Leonavičius apžvelgia lietuvių imigrantų socialinį elgesį ir migracijos poveikį asmens tapatybei
Atvykę į svečią šalį lietuviai, užuot greičiau integravęsi į naują aplinką, ieško „savųjų“, t. y. jungiasi į savo tautiečių bendruomenes, palaiko su jais kultūrinius, paprotinius ryšius, kuria mažą savo buvusio gyvenimo modelį. Kodėl tai vyksta?
Pirma, tai nėra naujas reiškinys, kai imigrantai buriasi pagal tautybę ar religiją. Per visą moderniųjų laikų istoriją didžiausiose imigracijos šalyse (JAV, Kanadoje, Pietų Amerikos valstybėse) imigrantai burdavosi į etnines ar religines grupes. Antra, siekius palaikyti santykius su tautiečiais lemia du pagrindiniai veiksniai. Tai saugumo poreikis svetimoje šalyje, kurios kalbos atvykėliai nemoka, nepažįsta svetimos kultūros ir papročių. Tada sava tautinė bendruomenė palengvina adaptaciją. Kita vertus, siekiama išlaikyti tautinį tapatumą.
Abu veiksniai persipina, bet gali veikti atskirai. Vieno ar kito veiksnio dominavimas tarp imigrantų priklauso ir nuo šalies, iš kurios migruojama, politinio bei socialinio išsivystymo. Jei individai migruoja iš nepriklausomos nacionalinės valstybės, kurioje yra puoselėjama tautinė tapatybė, tai tarp imigrantų stipriau veiks nacionalinės tapatybės išsaugojimo veiksnys. Jei migruojama iš ilgą laiką okupuotos šalies, kurioje puoselėti nacionalinę tapatybę buvo menkos sąlygos, tai nacionalinės tapatybės išsaugojimas svetimoje šalyje gali būti ne toks aktualus ir silpnesnis.
Kaip manote, ar migracija turi įtakos asmeninei lietuvio migranto tapatybei?
Neabejotinai. Būdamas kitos kultūros atstovas, emigrantas visuomet kitaip suvoks svetimą kultūrą. Susiformuoja specifinis reiškinys, kurį vokiečių sociologas G. Simmelis pavadino „svetimu“. Tokiam individui nėra savaime aišku tai, kas be žodžių suprantama daugumai vietinių. Atsiranda kritiškesnis požiūris į aplinką, bet drauge prarandamas pasaulio „savaiminis prasmingumas“. Nuo atskiro individo intelekto galių priklauso, kaip jis „susidoroja“ su šiuo „svetimumu“ Jis gali tapti geru sociologu, antropologu, menininku arba tiesiog pasinerti į daiktiškąją buitį ir negalvoti apie tokius klausimus.
Psichologas Marius Daugelavičius (www.psichologas.org) apžvelgia migracijos poveikį lietuvio mentalitetui 2 psl. >
(papildyta 22.00)
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.