Naujienos
(nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)
Nors Vyriausybė planavo, kad pernai ir šiemet labiausiai ūkio nuosmukį stabdys eksportas ir spartesnis Europos pinigų panaudojimas, kol kas sėkmingai juda tik eksportas. Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų. Už tai atsakingi ministrai pripažįsta, kad šiemet visų suplanuotų pinigų panaudoti jau nepavyks. Ekspertai sako, kad tai turės neigiamos įtakos tiek nedarbui, tiek bendram ūkio atsigavimui.
Europos pinigai Vyriausybės parengtame ekonomikos skatinimo plane turėjo būti pagrindinis veiksnys, neleidžiantis ūkiui kristi į bedugnę, o gal net timptelėti ekonomiką aukštyn. Vien šiemet planuota per įvairius projektus apmokėti darbų ir paslaugų už daugiau nei 5 mlrd. litų.
Tačiau praėjus 8 mėnesiams realiai į ekonomiką neatėjo net trečdalis šių pinigų. Iki rugsėjo pradžios išmokėta tik kiek daugiau nei 1 mlrd. 600 mln. litų.
Dar liūdnesnis vaizdas ministerijose, kurios turėjo išleisti liūto dalį. Štai Ūkio ministerija šiemet planavo išmokėti 1 mlrd. 600 mln. litų, Susisiekimo – apie 1 mlrd., Aplinkos – apie 800 mln. litų paramos. Tačiau visoms šioms ministerijoms pavyko išleisti tik ketvirtadalį to, kas planuota.
Ministerijų vadovai aiškina, kad viščiukus skaičiuoti dar anksti. Esą dažniausiai tokie projektai kaip mokyklų renovacija, kelių ar žemės darbai pradedami pavasarį, o už juos atsiskaitoma po kelių mėnesių.
Ūkio ministerija randa ir kitokių pasiteisinimų – esą jos administruojami projektai verslui palyginti maži – kelių milijonų vertės, todėl daug laiko atima jų administravimas. Be to, pastaruoju metu esą dažnai pasitaiko, kad net ir pasirašę sutartis verslininkai tiesiog neskuba imti paramos.
„Tikrai spaudžiame, kad tos lėšos kuo greičiau būtų išmokėtos. Kontrakte yra parašyta per kiek laiko suma turi būti įsisavinta – tai nėra metai, verslas naudoja ilgiau. Kitą kartą ne mūsų galioje yra priversti verslą naudoti“, – tikina ūkio ministras Dainius Kreivys.
Susisiekimo ministerija žada, kad pinigai – bent jau keliams – pajudės artimiausiu metu. Tačiau geležinkelių projektų padėtis prastesnė. Esą pinigų išmokėjimą vilkina sudėtingas projektavimas ir planavimas. Nestinga ir pačių darbus užsakančių įmonių nerangumo.
„Iš tiesų dalis kaltės tenka pačioms įmonėms, kurios darbą, kurį gali padaryti tuoj, daro rytoj. Jei matysime, kad per visą 2007–2013 m. perspektyvą tos užplanuotos lėšos nebus naudojamos pagal planą, mes pasiliekame laisvas rankas perskirstyti tuos pinigus ir juos naudoti tuose sektoriuose, kurie sėkmingiau įgyvendinami“, – teigia susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pasak susisiekimo ministro, dažnai išmokėti pinigus trukdo tai, kad konkursuose pralaimėjusios bendrovės projektus įklampina teismuose. Taip sustojo Klaipėdos krovinių ir keleivių terminalo darbai.
E. Masiuliui pritaria ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Esą Europos pinigų dalybas aplinkos projektuose taip pat klampina masiniai nepatenkintų verslininkų ieškiniai ir paramos gavėjų, ypač kai kurių savivaldybių, neišmanymas, kaip Europos pinigus administruoti ar vykdyti pirkimus. Su masinais konkursų skundimais siūloma kariauti taip pat ieškiniais. 2 psl. >
(papildyta 22.00)
demesingas 2010-09-06 10:05
tuoj niekas isvis nebepasieks, tik kishenes visokiu valdininku pasieks..
2010-09-05 19:01
sitie u.r.o.d.a.i ne tik ,kad ima, vagia ,bet ir oficialiai ryja gerkles atidare...!pavieniui...
tiesa 2010-09-05 18:20
tai kur daugiau jie galejo dingti? negi seife saugiau padeti busiemiems projektams?
demesio!!! 2010-09-05 16:41
Lietuvą pasiekė tik trečdalis planuotų ES lėšų1KITA DALIS GALEJO BUTI ISVOGTA...