Naujienos
JAV investuotojai jau iškėlė kelis ieškinius Vokietijai idant ši atisiskaitytų už prieš 80 metų išplatintas galbūt milijardų vertės obligacijas. Kaip praneša „Spiegel“, atsiskaitymą už Veimaro respublikoje išplatintas obligacijas uždraudė Hitleris, o dabartinė Vokietijos valdžia teigia, kad tokie investuotojų prašymai pavėlavo dešimtmečiais.
Kiek vertos šios obligacijos – atviras klausimas, tačiau šeši Amerikos investuotojai nori atsakymą išgirsti teisme.
1920 metais išplatintos obligacijos buvo vienas iš būdų išmokėti valstybės skolas bei Pirmojo pasaulinio karo reparacijas. Investuotojai teigia, kad šių obligacijų vertė gali siekti kelis šimtus milijonų dolerių ar net milijardus.
Investuotojai įsitikinę: jei teisinius ginčus laimės Vokietija, tai neigiamai paveiks pasaulinę obligacijų rinką, o investuotojai nepasitikės vyriausybėmis.
„Mūsų pozicija teisinga ne tik teisės požiūriu, ji gali padėti išvengti tokių toli siekiančių pasekmių“, – vienas iš investuotojų įgaliotinių Samas Dubbinas teigė naujienų agentūrai „Associated Press“.
Vokietija teigia, kad šie ieškiniai neturi juridinės galios. Be to, būtina pripažinti, kad šios obligacijos yra teisėtos.
Sertifikatai turi būti ratifikuoti, nes 1945 metais sovietų kariai juos vogė tūkstančiais. Berlynas teigia, kad nemaža dalis jų buvo išpirkti, tačiau jie nelegaliai vėl pateko į rinką. Ieškovai reikalauja, kad Berlynas pateiktų pavogtų obligacijų sąrašą.
Vokietija taip pat teigia, kad investuotojai obligacijas užregistruoti turėjo 1958 metais. „Visos obligacijos neužregistruotos iki to laiko skelbiamos negaliojančiomis. Priešingai paskelbti gali tik atitinkamas Vokietijos teismas“, – dienraščiui „Die Welt“ teigė Vokietijos Centrinių paslaugų ir negrąžintos nuosavybės biuro atstovai.
1920 metų obligacijos Veimaro Vokietijai atnešė šimtus milijonų dolerių, o jas pirkę investuotojai manė, kad ši investicija saugi, tačiau 1933 metais Adolfdas Hitleris paskelbė šiuos sertifikavus negaliojančiais. Obligacijos prarado savo rinkos vertę ir tai leido naciams jas supirkti labai pigiai. Vienas investuotojų atstovų S. Dubbinas teigia, kad tai leido A. Hitleriui atstatyti „Vokietijos karo mašiną“.
(papildyta 22.00)
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.