Protingas Chamas Facebook'e pasisakė dėl negrų. Pritariu.

Ta proga prisiminiau Irvingo Kristolo svarstymus apie multikulti (mul-ti-kul-tū-ra-liz-mą).

I. Kristolas – neokonų liežuvis.

O Leo Straussas – jų smegenys.

Kristolo ir Strausso pažiūros paneigia populiarią nuomonę, jog išeiviai iš Europos, kurių bočiai šnekėjo jidiš kalba, gali būti tiktai komunistais.

Facebook'e esu nurodęs Kristolo straipsnį  „Apie politinį žydų kvailumą“ („On the Political Stupidity Of the Jews“, 1999 m.). Jis publikuojamas Žydų agentūros sionistinio švietimo skiltyje.

«Русский журнал» („Rusų žurnalas“) išspausdino kelis I. Kristolo rašinius.

Išverčiau teksto „Multikultūralizmo tragedija“ (1995 m.) fragmentą.

(...)

Tačiau savo ryškiausiu kraštutiniu pavidalu multikultūralizmas – svarbiausia sociologinė, socialinė ir faktiškai politinė problema. Būtent tokią jo versiją universitetų miesteliuose propaguoja juodaodžių nacionalistų-rasistų, radikalių feminisčių, gėjų ir lesbiečių koalicija, taip pat nepasitenkinimą skatinantys patyrę demagogai, kurie, jų pačių tvirtinimais, atstovauja įvairioms tautinėms mažumoms. Šios koalicijos branduolį sudaro juodieji, kadangi būtent jie gali įgasdinti fakultetų administracijas, kurių atstovai nelinkę būti vadinami „rasistais“. Tasai koalicinis multikultūralizmas – ideologija, kuri  švietimą pajungia politinei programai, virš visko iškeliančiai antiamerikanizmą ir neapykantą Vakarams.

Kažkas gali įbauginti universitetų administracijas

Nebus perdėta sakyti, kad tie studentų bendrabučiuose įsikūrę radikalai (ir profesoriai, ir studentai), atsisakę „klasių kovos“ (Amerikos darbininkai tapo per daug sąmoningi ir sugebantys jiems prieštarauti)  pasigriebė „etninio rasinio konflikto“ lozungą. Pedagoginiu požiūriu tokio lozungo tikslas – etninėms mažumoms priklausantiems studentams  suformuoti „Trečiojo pasaulio sąmonė“ (tai būtent tas žodžių darinys, kurį vartoja radikalai). Praktikoje tai reiškia bandymus priversti studentus, kurie priklauso etninėms mažumoms, kad šie niekintų Ameriką ir Vakarų civilizaciją, būtų joms prešiški – šios pristatomos senosiomis priespaudos, kolonializmo ir eksploatacijos sistemomis. Tai, ką tie radikalai švelniai vadina multikultūralizmu, iš esmės yra „karas prieš Vakarus“ – kaip stalinizmas ar nacizmas.