Naujienos
Mokslininkai seniai svajojo apie universalią biblioteką, kurioje būtų saugoma viskas, kas tik kada nors buvo parašyta. Pagaliau 2004 m. „Google“ pranešė pradedanti skaitmeninti penkių didžiausių mokslo bibliotekų knygų fondus. Staiga utopiška biblioteka tapo apčiuopiama realybe.
Iš tikrųjų skaitmeninė universali biblioteka bus geresnė, nei buvo įmanoma įsivaizduoti, nes visos jos knygos visą laiką bus prieinamos visiems, bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu. Ir šioje bibliotekoje gali būti ne tik knygos ir straipsniai, bet ir paveikslai, muzika, filmai ir bet kokie kiti kūrybinės veiklos rezultatai, kuriuos galima įrašyti skaitmeniniu pavidalu.
Tačiau šiame „Google“ plane buvo palikti spąstai. Daugeliui mokslo bibliotekose saugomų knygų tebegalioja autorinės teisės. „Google“ pranešė ketinanti skenuoti visas knygas, nepaisant jų autorių teisių padėties, tačiau vartotojai, ko nors ieškantys leidiniuose, kuriems tebegalioja autorinės teisės, matys tik trumpą teksto ištrauką. Pasak bendrovės atstovų, tai bus vadinamasis „sąžiningas naudojimas“ , todėl esą visiškai teisėtas, lygiai toks pat, kaip įstatymais leidžiamas vieno ar dviejų kūrinio sakinių citavimas recenzijose ar apžvalgose.
Leidėjai ir autoriai su tuo nesutiko, ir kai kurie padavė „Google“ į teismą dėl autorių teisių pažeidimo. Galiausiai jie nusileido ir sutiko atsiimti savo ieškinius mainais į „Google“ pajamų, gautų iš reklamos, dalį.
Praėjusį mėnesį Manheteno teismo teisėjas Denny Chinas atmetė pasiūlytą susitarimą, iš dalies dėl to, kad jis suteiktų „Google“ faktiškai monopolinę teisę į skaitmenines vadinamųjų „knygų – našlaičių“ versijas. Tai tokios knygos, kurios jau nebespausdinamos, tačiau joms tebegalioja autorinės teisės, o jų savininkus nustatyti yra sudėtinga.
Teisėjas Chinas nusprendė, kad ne teismas, o Jungtinių Valstijų Kongresas turi įgaliojimus spręsti, kam galima būtų patikėti rūpintis „knygomis – našlaitėmis“ , ir kokiomis sąlygomis. Jis be jokios abejonės buvo teisus, bent jau tiek, kiek tai susiję su JAV jurisdikcija. Tai sudėtingos ir svarbios problemos, su kuriomis susiduria ne tik autoriai, leidėjai ir „Google“, bet ir visi suinteresuoti žinių ir kultūros sklaida bei prieinamumu. Taigi, nors teisėjo Chino sprendimas yra laikina kliūtis kelyje į universaliąją biblioteką, jis suteikia galimybę apsvarstyti, kaip būtų galima geriausiai įgyvendinti šią svajonę.
Pagrindinis klausimas – kaip galima padaryti knygas ir straipsnius, (ne ištraukas, o visą jų tekstą) prieinamas visiems, tačiau kartu apsaugant jų autorių teises į savo kūrinius? Kad atsakytume į jį, suprantama, turime nuspręsti, kokios tos teisės turėtų būti. Lygiai taip pat kaip išradėjai, kuriems išduodami patentai, kad tam tikrą laiko tarpą jie galėtų užsidirbti iš savo išradimų, autoriai taip pat įgydavo teises į savo kūrinių naudojimą, tačiau palyginti neilgai: iš pradžių JAV autorinės teisės galiojo vos 14 metų nuo pirmojo knygos leidimo. 2 psl. >
ttt 2011-04-26 06:40
Manau bus teisinga tik tada, kai bus pradėtos ginti rato išradėjo ir jo palikuonių teisės ;)