Štormas Baltijos jūroje

Štormas Baltijos jūroje

Ilgalaikių orų prognozių patikimumas dar yra nepakankamas, todėl jomis vadovautis priimant kokius nors sprendimus (ekspedicijų organizavimo, verslo, atostogavimo ir pan.) nepatartina, tvirtina Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis.

Štormas Baltijos jūroje

Patikimos orų prognozės, kurių pasitvirtinimas siekia bent 90 proc., yra įmanomos tik 5–10 dienų. Ilgesnės trukmės – kelių savaičių ar sezoninės (1–6 mėn.) meteorologinės prognozės – mokslui dar neįkandamas riešutas. Įvairių šalių meteorologijos centruose kuriamos ilgalaikės prognozės yra tik eksperimentai ir moksliniai bandymai, rašoma Vilniaus universiteto svetainėje.

2011 m. Vokietijoje vykusiame VI tarptautiniame ekstremalių orų kongrese buvo priimtas netgi kreipimasis dėl ilgalaikių prognozių (šis dokumentas pavadintas Hamburgo deklaracija). Mėgėjų jas skelbti prašoma neklaidinti visuomenės, o visuomenės – tokiomis prognozėmis netikėti.

„Tikslios“ prognozės kiekvienai savaitei ar net dienai kelis mėnesius į priekį meteorologijos mokslo požiūriu yra nepagrįstos ir kenkia visų rimtai dirbančių meteorologų reputacijai. Ilgalaikės artėjančio sezono prognozės yra vienas svarbiausių meteorologijos tikslų, tačiau kol kas įmanomos tik dideliems regionams (visam žemynui, vandenynui ir pan.). Negana to, šiuolaikinis mokslo lygis leidžia sudaryti tik tikimybinio pobūdžio prognozes, teigiama Hamburgo deklaracijoje.

Pavyzdžiui, JAV aplinkos prognozių centrai (NOAA/National Weather Service) prognozuoja, kad Lietuva birželį pateks į šiltą Šiaurės Europos sritį, kur vyraus 0,5–1°C aukštesnė už daugiametį vidurkį vidutinė mėnesio oro temperatūra, t. y. 15–16,5°C. Liepą ir rugpjūtį oro temperatūros nuokrypių nuo daugiamečio vidurkio JAV meteorologai Baltijos regione nenumato, todėl šių mėnesių vidurkiai turėtų būti apie 17°C. Kritulių vasaros mėnesiais prognozuojama 10–20 proc. mažiau už daugiametį vidurkį – po 55–65 mm per mėnesį. Šios prognozės nuolat atnaujinamos ir tikslinamos, todėl nereikėtų nustebti, jei po mėnesio bus paskelbti visai kitokie prognostiniai orų rodikliai.

Ekstremalūs orų reiškiniai – „nauja norma“

Nors tikslios ilgalaikės orų prognozės mokslui „neįkandamos“, tačiau tam tikras tendencijas galima nuspėti atsižvelgiant į bendrą klimato kaitos pobūdį. Ypač kalbant apie smarkias liūtis, gilų sniegą, didžiulius potvynius ar smarkias sausras.

„Tai nauja norma ir aš tikrai manau, kad geriausia tai, ką matome, apibūdinti kaip pasaulinius pasikeitimus“, - apie potvynius, sausrą, tornadus JAV kalbėjo Katharine Hayhoe, klimato mokslininkė iš Teksaso universiteto, kurią cituoja „Reuters“, rašoma grynas.lt straipsnyje.

Tiek ji, tiek kiti mokslininkai, vyriausybės strategai bei draudimo įmonių atstovai kaip vieną iš veiksnių, lėmusių ekstremalius orų reiškinius JAV, įvardijo žmogaus įtaką klimato kaitai. „Tai, ką matome, yra besivystanti nauja norma. Pasaulyje matome daugiau kintamumo“, – teigė Nikhilas da Victoria Lobo iš šveicarų draudimo bendrovės. Jis pateikė skaičius, jog gamtos katastrofų sukelti ekonominiai nuostoliai pasaulyje išaugo nuo 25 mlrd. dolerių devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį iki 130 mlrd. dolerių pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį.

JAV šiuo metu kankina daug kur rekordiniai Misisipės potvyniai, nors kitas valstijas tuo pačiu metu džiovina sausra.

Parašyk komentarą


    Mokslas

    Lokys
    Europoje atsigavo prie išnykimo ribos buvusių vilkų, lokių ir lūšių populiacijos 2014.12.19 16:37 Europos stambiųjų plėšrūnų, tokių kaip pilkųjų vilkų, rudųjų lokių, lūšių ir ernių, populiacijos, kurios XX a. pradžioje buvo priartėjusios prie išnykimo ribos dėl medžioklės ir mažėjančių buveinių, dabar vėl suklestėjo, nustatė tyrėjai. Tokią padėtį atskleidė tarptautinės tyrėjų grupės studija, vykdyta visame žemyne, ...
    Kamieninės ląstelės (nuotr. leidėjų)
    Japonijoje pripažinta, kad nepavyko perprogramuoti ląstelių 2014.12.19 14:15 Japonijoje įtakingas tyrimų centras pripažino, kad nesugebės rasti lengvo būdo įprastas ląsteles perprogramuoti į kamienines, nors anksčiau tokį būdą žadėjusi mokslininkė Haruko Obokata net buvo tapusi mokslo pasaulio žvaigžde. Dabar ji traukiasi pripažinusi savo klaidas, o kolegos ją kaltina net klastojus savo tyrimus. ...
    Arktis (nuotr. SCANPIX)
    Besibaigiantys metai žada būti karščiausiais 2014.12.19 14:08 Metų pabaigoje įprasta apžvelgti nuveiktus darbus, pasiektus tikslus ir išsikelti naujas užduotis bei siekiamybes kitiems metams. Mokslininkai taip pat užsiima panašia veikla tik jų atlikti tyrimai dažniausiai atskleidžia ne itin džiuginančius rezultatus. Taip nutiko ir šįkart. Išanalizavę tūkstantmečio temperatūrų ...
    Žmogus ar robotas?
    Baiminkitės dirbtinio kvailumo, o ne dirbtinio intelekto 2014.12.19 12:26 Fizikas Stephenas Hawkingas mano, kad kompiuteriai gali aplenkti žmones ir užgrobti pasaulį. Dirbtinio intelekto ekspertas Markas Bishopas teigia, kad niekada netapsime silicio vergais. Nedažnai nutinka, kai reikia pasakyti, kad visų mylimas genijus Stephenas Hawkingas klysta, tačiau, pasak M. Bishopo, dabar yra būtent ...
    Žmonės. S. Tunicko nuotr.  (nuotr. SCANPIX)
    „Antropoceno observatorijos“ kūrėjai: ar tikrai viską kontroliuojame? 2014.12.18 13:27 Kaune šį savaitgalį viešės Londono Goldsmito universiteto moksliniai darbuotojai, architektai Ann-Sofi Ronnskog ir Johnas Palmesino. Gruodžio 19 dieną 13 valandą vyksiančioje ciklo „Zooetika” paskaitoje KTU „Santakos“ slėnyje jie pristatys savo dokumentinį projektą „Antropoceno observatorija“, teigiama organizatorių ...
    Siccar Pointas (nuotr. Wikipedia)
    Kaip suprasti gilųjį laiką? (3) 2014.12.18 12:02 1788 m. birželį škotų geologas Jamesas Huttonas pakvietė kolegas Johną Playfairą ir Jamesą Hallą į Siccar Pointą Berwickshire`o pakrantėje. Paprasto mirtingojo akiai šis uolėtas kyšulys pasirodytų esąs amžinas ir nekintantis. Bet J. Huttonas ir jo bendrakeleiviai išmanė geriau. Kaip vėliau rašė J. Playfairas: „Atrodė, ...
    DNR dailininko akimis. DNA.org iliustr.  (nuotr. leidėjų)
    Lietuvoje – naujos kartos žmogaus genomo sekos tyrimai 2014.12.18 09:10 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje vykdyto projekto „Lietuvos populiacijos genetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susiję su evoliucija ir dažniausiai paplitusiomis ligomis“ metu buvo atlikti reikšmingi naujos kartos molekuliniai genetiniai tyrimai. Juose dalyvavo 1000 ...
    Marso panorama. (NASA nuotr.)
    Astronomas: ežeras – didesnis gyvybės Marse įrodymas nei metano likučiai 2014.12.17 22:05 Metano dujų likučiai neįrodo gyvybės egzistavimo Marse, o kiti surinkti įrodymai tėra daliniai, įsitikinęs astronomas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras. Jo teigimu, įrodymai, kad raudonosios planetos Geilo krateryje telkšojo ežeras yra svarbesnis gyvybės įrodymas. Anot G. Kakaro neatsakytas ...
    Etiopijos gydytoja tikrina oro uosto keleivės temperatūrą (nuotr. SCANPIX)
    Ebolos virusas 2015-aisiais: liepto galas žudikui? 2014.12.17 09:31  Po kelių dešimtmečių, kai rengė trumpus, žudikiškus antpuolius iš centrinės Afrikos miškų, Ebolos karštligė 2014 metais virto pasauline grėsme, bet galingas jos protrūkis gali pranašauti ir jos smukimą, mokslininkams skubant nustumti ją į medicinos istorijos išnašas. Nuo vienintelio užsikrėtimo atvejo skurdžioje ...
    Ūkas NGC 6334 Skorpiono žvaigždyne ir didžiulių žvaigždžių spiečius Pismis 24 (nuotr. NASA)
    Kaip iš tiesų atrodo kosmosas? 2014.12.16 23:07 Juk žiūrėti į fantastiškus kosminio teleskopo "Hubble" giliojo kosmoso kadrus yra pasiutusiai smagu, ar ne? Jie tokie nuostabūs, spalvingi, pasakiški. Fantastiški. Bet ar kada nors teko susimąstyti, kaip kerintis Laivo kilio ūkas (žr., titulinę iliustraciją) arba užburiantys planetiškieji ūkai atrodytų iš arčiau? Neteko? ...
    Tamsioji medžiaga turėtų paaiškinti astronominių stebėjimų prieštaringumus. NASA nuotr.  (nuotr. Balsas.lt)
    Pirmą kartą užfiksuotas paslaptingos tamsiosios medžiagos signalas (1) 2014.12.16 16:15 Tamsioji medžiaga, mokslininkų nuomone, sudaro apie 85 procentus mūsų Visatos masės, bet ji tokia neapčiuopiama, kad astrofizikai turėjo plušėti ištisus dešimtmečius, kol, regis, pagaliau pirmą kartą užfiksavo jos signalą. Nors mokslininkai tamsiąją materiją gali tirti netiesiogiai stebėdami jos gravitacinį poveikį ...
    Profesorius Timothis Mortonas (nuotr. leidėjų)
    KTU viešėsiantis profesorius T. Mortonas: „Ekologinė katastrofa jau įvyko“ 2014.12.16 13:56 Šį penktadienį KTU „Santakos” slėnyje savo veiklą pristatys žymus filosofijos ir ekologijos knygų autorius, profesorius Timothis Mortonas. Kartu su išradėja Jae Rhim Lee ir architektais Johnu Palmesino ir Ann-Sofi Rönnskog, jis užbaigs Kauno technologijos universitete (KTU) gruodį vykstantį viešų ...
    Mokslopieva.lt (nuotr. leidėjų)
    „Mokslo pievos“ tyrėjai pristatys naujausius metų tyrimų rezultatus 2014.12.16 13:46 Kaip Lietuvoje veikia virtualūs socio-politiniai tinklai, ką gyventojai mano apie krašto gynybą ir ar patys atskirtų priešo tanką, ar įmanoma išmokyti kompiuterį jausti ir atpažinti žmogaus emocijas balse, kuo išskirtinė Piterio Peno karta ir kaip iš tikrųjų balsuoja Seimo nariai? – tai tik kelios temos, kurias 2014 ...
    Bulvidoras (nuotr.  „Thompson and Morgan“)
    Bulvidoras – augalas, ant kurio šakelių noksta pomidorai, o šaknys brandina bulves 2014.12.16 12:00  Ant augalo, pavadinto niekam negirdėtu bulvidoro vardu, šakelių noksta pomidorai, o jo šaknys brandina bulves. Jungtinėje Karalystėje, Ipsviče, veikianti sodininkystės įmonė „Thompson and Morgan“ išvedė bulvių ir pomidorų hibridą. Vienas toks augalas gali išauginti iki 500 pomidoriukų ir ne vieną kilogramą bulvių. ...
    Gėlavandenė sraigė (nuotr. wikipedia.org)
    Sraigės pražudo daugiau žmonių nei visi laukiniai plėšrūnai kartu sudėjus (2) 2014.12.15 20:13  Rodytųs, daugiausiai žmonių gyvybių faunos pasaulyje turėtų pasiglemžti laukiniai plėšrūnai – pvz., liūtai, lokiai, rykliai. Pasirodo, tokie nekalti sutvėrimai kaip gėlavandenės sraigės vidutiniškai nužudomų žmonių skaičiumi lenkia visus laukinius Žemės plėšrūnus kartu sudėjus. O nudaigoja jos per metus vidutiniškai ...
    Kiaulės (nuotr. SCANPIX)
    Siekdami geriau suprasti širdies ligas mokslininkai eksperimentuoja su kiaulėmis 2014.12.13 21:32 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai vykdo eksperimentus, kurie ateityje padės gydyti širdies ritmo sutrikimų turinčius pacientus. Pasak specialistų, tokie tyrimai pasaulyje dar nebuvo atlikti. Kad rezultatus būtų galima taikyti praktikoje ...
    Mokslo sriuba
    „Mokslo sriuba“: apie vieną iš didžiausių mokslo iššūkių 2014.12.13 13:11 Mes visi esame bendros kilmės. Medžiai, žuvys, paukščiai. Visi esame kilę iš vieno protėvio, iš vienos ląstelės. Kaip galėjo atsirasti tokia milžiniška gyvybės įvairovė? Manoma, taip yra dėl DNR mutacijų. Pavyzdžiui, sprogsta žvaigždė. Į Žemę skrieja didelės energijos dalelės. Kažkoks organizmas juda į priekį ir netikėtai ...
    Gyvosios archeologijos dienos  Kernavėje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
    Etnokosmologas: saugant tik materialų paveldą, liks tik tauta ant piliakalnių (1) 2014.12.12 14:39 2015 metus paskelbus Etnografinių regionų metais, etnokultūros puoselėtojai diskutuoja, kaip visuomenei išaiškinti regionų savitumo prasmę ir svarbą. Kaip teigia etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, jaunąją kartą būtina mokyti, kad etnokultūra nėra vien muziejinė vertybė. „Jeigu mokslinėse konferencijose badytume apčiuopti, ...
    Archeologiniai tyrimai Egipte (nuotr. SCANPIX)
    Egipte rastas senovės karalienės kapas 2014.12.12 14:16 Egipto ir prancūzų archeologų komanda Luksore atrado Ramzių periodo karalienės kapą, ketvirtadienį paskelbė Senienų ministerija. „Tyrimas tęsiasi, siekiant nustatyti faraono, už kurio ji buvo ištekėjusi, vardą“, – sakoma pareiškime. Ramzių periodo – 19-osios dinastijos (1314-1200 m.pr.m.e.) ir 20-osios dinastijos ...
    Lietuvos delegacija tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Argentinoje  (nuotr. leidėjų)
    Lietuvaičiams – tarptautinės gamtos mokslų olimpiados bronza (1) 2014.12.12 12:18 Gruodžio 2–11 dienomis Mendozoje Argentinoje vykusioje tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos komandos atstovai – Ugnė Gaižauskaitė iš Vilniaus licėjaus (mokytojai: Rasa Žemaitaitienė, Alma Čekauskienė, Eugenijus Rudminas) ir Kristijonas Samuolis iš Marijampolės marijonų gimnazijos l– aimėjo bronzos ...

    Oras Lietuvos žemėlapyje

    Šeštadienis, 2014 m. gruodžio 20 d.
    Alytus
    0
    3.1 m/s
    Kaunas
    +1
    3.6 m/s
    Vilnius
    0
    3.1 m/s
    Panevėžys
    0
    2.2 m/s
    Klaipėda
    +1
    3.1 m/s
    Šiauliai
    0
    2.2 m/s
    Utena
    0
    3.1 m/s

    Vilnius

    Debesuota
    0
    Debesuota
    Toks jausmas lyg būtų -18
    «
    Dėkojame už išsakytą nuomonę!