Aš pritariu pozicijai, kad Lietuva šiomis dienomis laiko dorovinio išbandymo egzaminą.

(Publikacija buvo skelbta prieš pusmetį, tačiau dėl didelio visuomenės susidomėjimo įvykiais Garliavoje profesoriaus G. Merkio nuomonę nutarėme pakartoti.)

Nepritariu brutaliam ir antihumaniškam veiksmui, kad mergaitė paskubomis, per prievartą turėtų keliauti pas motiną ir palikti saugius tetos ir močiutės namus, kuriuose praleido didžiąją savo gyvenimo dalį.

Joks padorus, humanistinę pasaulėžiūrą išpažįstantis žmogus niekada nesutiks, kad vaikas priverstinai, prieš jo valią ir dar jėga būtų tęsiamas į neaiškią, visai nesaugią aplinką. Dar klaikiau, jei tai, prisidengę įstatymo ir teisingumo vardu, grasina padaryti antstoliai, saugomi kaukėtų ir ginkluotų pareigūnų, pasitelkę jau pamirštą baudžiamąją psichiatriją – psichotropinius vaistus, tramdomuosius marškinius, o nuovoką iš skausmo ir nevilties praradusius vaiko artimuosius, juos palaikančius žmones nublokšdami plastikiniais skydais, dusindami dujomis ar talžydami guminėmis lazdomis.

Argumentai:

1. Mergaitę norima įstumti į nesaugią ir nestabilią aplinką. Stankūnaitė neturi normalių namų. Ją nuolat saugo kaukėta apsauga. Ta niūri, nuasmeninta kaukėta aplinka ir bus mergaitės ugdytojai bei socializacijos veikėjai? Kaip pedagogikos ir sociologijos profesorius sakau – tai katastrofa. Be to, motina neturi šiuo metu darbinės veiklos ir pajamų. Maža to, jei iš tiesų egzistuoja pedofilų klanas, tai neišvengiamai egzistuoja labai įtakingos ir labai ciniškos, žudikiškos jėgos, kurios norėtų amžiams užtildyti ir mergaitę,  ir motiną. Ar ne per daug lavonų šioje byloje?

Nepriklausomai nuo to, ar Kedys yra auka, ar nusikaltėlis, Stankūnaitė ir jos aplinka yra totaliai nesaugi. Visuomenė per tą skandalą ir teisėsaugos apsileidimą yra tiek įvaryta į masinės isterijos būseną, kad tikrai gali bet kada, bet kur atsirasti koks nors pusdurnis ar radikalas arba net jų būrys, kurie turės paskatą fiziškai susidoroti su motina, mažų mažiausia norės padaryti psichologinį išpuolį.  Jei potencialiai puolama motina, jei motina nesaugi,  tai nesaugus yra ir jos mažametis vaikas.

2. Velionio Ūso, kaip mažametės tvirkintojo, byla nėra baigta. Tiesa nenustatyta ir nežinoma.  Atsakykite, kaip galima prieiti tvirkintojui prie mažametės mergaitės, apeinant jos motiną? Jei vaiką tvirkintų koks nors, tarkime,  ūkvedys vaikų namuose ar lopšelyje, ar ligoninėje, tada kaltas būtų įstaigos personalas. Juk ne kokioje nors skautų stovykloje galimai buvo tvirkinama Kedžio duktė? Jei motina galimai yra socialinio tinklo ir kanalo dalis, per kurį tvirkintojai-pedofilai prieina prie jos dukros, tai tokia moteris neverta nei motinos vardo, nei vaidmens. Tai – kriminalinis nusikaltėlis ir be galo žemai puolęs žmogus. Kol Ūso, kaip galimo tvirkintojo, byloje nėra tiesos ir teisingumo, tol negali būti net kalbos apie dukros sugrąžinimą motinai ant kurios krito baisių įtarimų šešėlis. Jei motina tikrai nekalta, tai anksčiau ar vėliau, įsitikinus vaiko ir motinos saugumu, teisingumas Stankūnaitės atžvilgiu galės būti atkurtas.