Naujienos
Darbininkai (Scanpix nuotr.)
Jaunieji ūkininkai Lietuvoje nesikuria taip sparčiai kaip kitose šalyse, nes juos varžo įvairūs apribojimai. Ūkininkauti pasiryžusiam jaunam žmogui įkurti nuosavą ūkį nelengva. Tiesa, Europos Sąjunga šiai veiklai skiria paramą, tačiau jos gerai pradžiai nepakanka. Vienos mažiausių išmokų ES – taip pat menka paskata ūkininkauti, todėl jauni žmonės renkasi darbą svetur arba kitą veiklos sritį.
Tikslus jaunųjų ūkininkų skaičius nežinomas
Net teikiama ES parama kol kas ne itin skatina jaunus žmones ūkininkauti. Kol Lietuva negavo ES išmokų, 14 proc. šalies ūkininkų buvo iki 40 metų amžiaus. Pradėjus mokėti ES išmokas jaunų žmonių valdomų ūkių padaugėjo vos keliais procentais – iki 16,58 proc.
Praeitų metų vasaros duomenimis, Lietuvoje iš viso įregistruoti 18 277 jaunųjų ūkininkų ūkiai. Tiesa, specialistų teigimu, jaunų ūkininkų pagausėjimas ES ėmus finansuoti projektų įgyvendinimą ne visiškai atspindi tikrąją situaciją, mat realiai ūkininkaujančiųjų yra mažiau.
„Tikslaus skaičiaus nusakyti neįmanoma todėl, kad dalis jaunųjų ūkininkų iš viso neūkininkauja, o jų gautą paramą įsikūrimui panaudoja tėvai ar giminaičiai. Kai kurie tokie jauni žmonės dirba užsienyje arba ne žemės ūkio sektoriuje Lietuvoje, kiti dar tik mokosi“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos projektinės veiklos ir tarptautinio atstovavimo koordinatorius Vidas Kmieliauskas.
Kitur kuriasi sparčiau
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ pateikta analizė rodo, kad daugelyje kitų ES šalių jaunieji ūkininkai kuriasi kur kas sparčiau.
Tarkime, pernai metų duomenimis, iki 35 metų amžiaus grupėje (pagal bendrą šalies ūkių skaičių) jaunųjų ūkininkų Lietuvoje yra tik 4,2, Latvijoje – 7,2, Estijoje –5,6, Lenkijoje – 12,3 proc.
Rezultatai prastesni tik Portugalijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose ir Slovėnijoje.
Bendras ES vidurkis yra 6 proc. jaunųjų ūkininkų ūkių. Palyginti su 2010 m., pernai jų vienu procentu sumažėjo visoje Europoje.
Reikia nuosavos žemės
Atsakymo į klausimą, kodėl Lietuvoje sparčiau nesikuria jaunieji ūkininkai, toli ieškoti nereikia.
Pasak V.Kmieliausko, jauniems žmonėms sunku įsikurti dėl finansavimo ir kreditavimo sunkumų, nes nesukurta sistema, kaip, neturint veiklos istorijos, lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą, taip pat trūksta kompleksinio požiūrio į jaunųjų ūkininkų įsikūrimą.
„Be to, sugriežtėjo reikalavimai, susiję su žeme. Anksčiau siekdami gauti paramą jaunieji ūkininkai galėjo privalomą hektarų skaičių išsinuomoti, o 2007–2013 metais iš jų reikalaujama ne tik turėti 12 hektarų nuosavos žemės, bet ir per penkerius metus savo valdas išplėsti iki 20 hektarų. Jaunam žmogui tai didelė investicija“, – teigė V.Kmieliauskas.
Jaunuosius Lietuvos ūkininkus stabdo ir tai, kad gavę paramą įkurti ūkį jie praranda galimybę siekti paramos pagal žemės valdų modernizavimo priemonę. Ši parama jauniesiems ūkininkams itin svarbi, nes pradėję veiklą jie nori plėstis, modernizuoti ir vystyti žemės ūkio valdą.
„Be to, maksimali įsikūrimo parama yra mažesnė nei pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, – tvirtino V.Kmieliauskas. 2 psl. >
total 2012-02-03 13:20
o paskui nugaras gydysis Lietuvoje spėju :)
Egidijus 2012-01-28 23:06
Ką daugiau daryt kai užmokestis didesnis tai ir dirbi pas vakariečius.
Zemes Bankas 2012-01-25 14:58
Besidomintiems žemės ūkiu, nekilnojamuoju turtu, siūlau naują nekilnojamojo turto skelbimų...
lenkia 2012-01-11 14:29
lenkia nes mokestis uz ta nugaru lankstyma.. ten ir cia per daug ziauriai skiriasi.. butu...