Naujienos
Nors ir su ideologiniu atspalviu, tačiau sovietmečiu moralinės vertybės buvo nuolat akcentuojamos nuo vaikystės. (nuotr. SCANPIX)
„Dovanokit, tai tikrai ne lietuviška knyga. Kaip galima Lietuvoje kalbėti apie sovietmetį ir nieko nesupriešinti?“, – teištarė fotomenininkas Antanas Sutkus, dar sklandydamas fotografijos istorikės Margaritos Matulytės neseniai išleistos monografijos „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ lapus. Pasak garsaus fotografo, M. Matulytė sugebėjo pasakyti objektyvią tiesą apie sunkų sovietinį laikotarpį.
Šią savaitę visuomenei pristatyta monografija sulaukė itin didelio fotografų ir istorikų susidomėjimo. Apie Lietuvos fotografijos raidą sovietmečiu lrt.lt kalbasi su knygos autore M. Matulyte.
– „Monografijoje pateikiama nuosekli Lietuvos fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija“, – rašoma knygos anotacijoje. Man įdomu, kaip ėjote to nuoseklumo link, su kokiais sunkumais teko susidurti renkant informaciją?
– Iškėliau uždavinį ištirti viso sovietmečio fotografiją, kurios raida turi tiesioginių sąsajų su politinių procesų etapais. Tai patvirtina trijų kūrybinių bangų susiformavimas: Stalino valdymo laikotarpiu buvo visiškai išplėtotas socrealizmu pagrįstas fotožurnalizmas, Nikitos Chruščiovo vykdoma politika sudarė sąlygas iškilti naujiesiems dokumentalistams – lietuvių fotografijos mokyklai, o Leonido Brežnevo stagnacijos krizę išreiškė ir postmodernizmo nuostatas įprasmino trečioji fotografijos banga, kurią knygoje vadinu devizualizavimo judėjimu.
Tačiau tai suprasti ir šių meninių krypčių skirtis atskleisti galėjau tik kruopščiai ištyrusi archyvus, sovietmečio spaudą ir kitus šaltinius, kurie padėjo plačiau ir aiškiau pamatyti laiko panoramą. O surinkusi pakankamą kiekį informacijos, kai pradėjo ryškėti tendencijos, nuosekliai ją integravau į mokslinius svarstymus. Tad nuoseklumas šiuo atveju reiškia ne knygos struktūros chronologiškumą, o, kaip teisingai pastebėjote, darbo su medžiaga, jos apdorojimo ir susisteminimo principus.
- Paminėjote archyvus, ar galėtumėte įvardyti skaičių fotografijų, perskaitytų, peržiūrėtų knygų ir straipsnių, bylų per visą tyrinėjimo laikotarpį?
- Niekada neskaičiavau, kiek teko perversti dokumentų bylų, peržiūrėti fotografijų archyvų ir perskaityti literatūros. Kokioje šalyje bebūčiau visada stengiuosi aplankyti ten vykstančias fotografijos parodas ir įsigyti naujausias knygas. Sukauptos žinios padėjo plačiau pažvelgti į tiriamąjį objektą ir laiką, tačiau monografijoje atsispindi tik nedidelė darbo dalis. Knygoje paskelbtame literatūros ir šaltinių sąraše suregistruota tai, kas svarbiausia, kuo remiuosi pagrįsdama arba iliustruodama vieną ar kitą teiginį.
- Kada sparčiausiai prasidėjo Lietuvos fotografijos sovietizavimas?
- Sparčiausiai fotografijos, kaip, beje, ir visos kultūros, sovietizavimas vyko stalinizmo metais. Fotografija totalitariniam režimui buvo vienas veiksmingiausių įrankių, juk ji politinę viziją pateikdavo gana įtikinama forma – pasitelkti tipiškų herojų pavyzdžiai ir chrestomatinės jų veiklos inscenizacijos, kuriančios mitologizuotą pasakojimą apie tai, kas yra sovietinis žmogus, kokios jo vertybės ir kaip pagal jas darniai funkcionuoja visa socialinė sistema. Siekta pabrėžti pozityvų socialistinės santvarkos įvaizdį ir parodyti „laimingą“ sovietinio žmogaus egzistenciją. Viešoje erdvėje tai padaryti pavyko, tačiau „atšilimo“ metais prasidėję pokyčiai rodo, kad ne taip paprasta užvaldyti žmogaus sąmonę ir nuslopinti jo individualumą. 2 psl. >
total 2012-02-06 17:42
yra programa kur konvertuoja :)
total 2012-02-06 17:41
sakau ne! :)
total 2012-02-06 17:41
ir baltijos kelias buvo labai gražu, net iki šiol dar žiūrint už širdies griebia, bet ką...
total 2012-02-06 17:40
O dabar ? zombiai išrieda išdunda ? :)