Naujienos
Baltijos valstybių vėliavos (ELTA nuotr.)
Euro zonos politikai, nuo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaubles iki buvusio Europos centrinio banko (ECB) prezidento Jeano-Claude‘o Tricheto teigia, kad Italija ir Ispanija turėtų sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu, rašo Europos reformų centro vyresnysis analitikas Simonas Tilfordas.
Anot politikų, šios keturios valstybės demonstruoja, kad fiskalinė drausmė, struktūrinės reformos ir atlyginimų karpymas gali sugrąžinti ekonomikas į augimo kelią ir grąžinti skolų tvarumą. Latvija, Estija, Lietuva ir Airija demonstruoja, kad vadinama „ekspansinė fiskalinė konsolidacija“ veikia ir ekonomikos gali atgaili išorės prekybos konkurencingumą (ir panaikinti šalių prekybos deficitus) be valiutos devalvacijos.
Tokie teiginiai, anot S. Tilfordo, yra klaidingi. Jei Italija ir Ispanija paklausys minėtų politikų patarimo, pasekmės Europos ekonomikai ir euro zonos ateičiai bus pražūtingos.
Ką trys Baltijos valstybės ir Airija padarė, kad susilauktų tokių audringų sveikinimų, klausia analitikas. Visos keturios valstybės išgyveno ekonominę depresiją. Nuo pakilimo iki sąstingio produkcijos lygio nuosmukis Airijoje siekė 13 proc., Estijoje – 20 proc., Latvijoje – 24 proc., o Lietuvoje – 17 proc. Nuo paties žemiausio recesijos taško Estijos ir Latvijos ekonomikos atgavo beveik pusę prarasto produkcijos lygio, Lietuva – beveik trečdalį. Airijos ekonomika apskritai beveik neatsigavo ir dabar artėja link naujos recesijos.
Vidaus paklausa visose šiose valstybėse smuko dar labiau nei BVP. 2011 metais vidaus paklausa Lietuvoje buvo 20 proc. mažesnė nei 2007 metais. Estijoje deficitas siekė 23 proc., o Latvijoje – vargiai tikėtinas 28 proc. Per tą patį laikotarpį Airijos vidaus paklausa nukrito ketvirtadaliu ir vis dar krenta. Kiekvienu atveju BVP smukimas buvo kur kas mažesnis nei vidaus paklausos kritimas dėl didelių pokyčių prekybos balanse. Išorės balansų padėties pagerinimas nereiškia, kad įvyko eksporto stebuklas, o verčiau smarkiai krito importas dėl sumažėjusios vidaus paklausos.
2007 metais Estijos einamosios sąskaitos deficitas siekė 17 proc. nuo BVP, tačiau 2011 metais pavyko pasiekti 1 proc. nuo BVP perviršį. Latvijoje ir Lietuvoje išorės balansas pasikeitė panašiai kaip ir Estijoje. 2008 metais Airijoje buvo 5,6 proc. nuo BVP einamosios sąskaitos deficitas, tačiau 2011 metais pavyko pasiekti nežymų perviršį. Nereikia net sakyti, kad visos šios valstybės turėjo sumažinti savo prekybos deficitus. Tačiau tokius didžiulius vidaus paklausos nuosmukius išgyvenusios valstybės, kurių ekonomikos augimas buvo pagerintas dėl smukusio importo (kuris taip pat reiškė pagerėjusį užsienio prekybos balansą) negali būti pavyzdžiu kitoms valstybėms, ypatingai tokioms didelėms šalims kaip Italija ar Ispanija.
Ispanija ir Italija galėtų panaikinti savo prekybos deficitus, jei jos suprojektuotų savo ekonomikos nuosmukius pagal Baltijos valstybių ar Airijos modelius. Tačiau paklausos suirimas dviejose didžiulėse Europos Sąjungos pietinėse ekonomikose, lyginant su Baltijos šalių ir Airijos patirtimi, sukeltų didžiulį šoką Europos ekonomikai. 2 psl. >
Lavie 2012-01-28 15:11
To total: Italijos ekonomika nėra trečia pagal dydį. Patikėk :)
Lavie 2012-01-28 15:10
Teisingai :)
lavie 2012-01-28 15:10
Del studentų skriaudimo: nesutinku. Jų niekas nenuskriaudė
Lavie 2012-01-28 15:08
Baltijos valstybės yra blogas pavyzdys, nes jos sugriovė savo ekonomikas. Nei viena save...