Naujienos
Nuo armėnų genocido bėgantys vaikai(„Scanpix“ nuotr.)
Lietuvoje viešėjęs Armėnijos užsienio reikalų ministras Edwardas Nalbandianas teigia, kad Turkijos reakcija į Prancūzijos Senato patvirtintą draudimą neigti visus genocidus, tarp jų ir armėnų, buvo perdėta bei atskleidė, kad dega jos kepurė.
„Turkijos reakcija, mūsų nuomone, buvo perdėtai audringa. Ji tik patvirtina, kad Prancūzijos įstatymas reikalingas ir svarbus. Turkija aiškiai parodė kieno „kepurė dega“. Genocido neigimas iš esmės yra Turkijos valstybės politika, – interviu teigė ministras.
– Laba diena, ministre. Koks Jūsų vizito Lietuvoje tikslas? Kokius klausimus ketinate išspręsti Vilniuje?
– Per pastaruosius kelis mėnesius, tai jau trečias mano vizitas. Buvau Lietuvoje ir lapkritį, ir gruodį, ir dabar štai vėl. Mūsų santykiai pastaruoju metu intensyviai vystosi.
Praėjusiais metais priėmėme Armėnijoje Lietuvos prezidentę, taip pat užsienio reikalų ir švietimo ministrus. Taip pat susitinkame tarptautiniuose forumuose. Labai svarbiu įvykiu laikyčiau Armėnijos ambasados Lietuvoje atidarymą. Tai įvykdėme nepaisydami ekonominių sunkumų. Tai taip pat svarbus sėkmingų santykių rodiklis.
– Be to, Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pripažino mūsų nepriklausomybę, pirmoji atidarė ambasadą Armėnijoje, pirmoji pripažino 1915 m. armėnų genocidą. Taigi, mūsų santykiai istoriniai, juos tiesiog reikia toliau plėtoti.
– Kokiose srityse glaudžiausiai bendradarbiauja Lietuva ir Armėnija?
– Esame pasirašę daugiau kaip 20 susitarimų – tai puikus teisinis pagrindas. Šiuo metu rengiame susitarimus dėl bendradarbiavimo mokslo, darbo santykių ir sveikatos apsaugos srityse, pasirašome susitarimą dėl bendradarbiavimo kultūros srityse.
Kultūrinis bendradarbiavimas klostosi ypač sėkmingai. Praėjusiais metais organizavome Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą Armėnijoje. Netrukus Lietuva bus garbės svečias pas mus rengiamame tarptautiniame teatrų festivalyje.
Be to, šiuo metu stengiamės daugiau dėmesio skirti Lietuvos ir Armėnijos ekonominiam bendradarbiavimui. Daugėja bendrų Lietuvos ir Armėnijos įmonių, mezgasi glaudūs santykiai tarp atskirų verslininkų. Abiejų valstybių vyriausybės pripažįsta ekonominį bendradarbiavimą prioritetu, taigi santykius šioje srityje taip pat siekiama aktyviai plėtoti.
– Armėnija rengiasi artėjantiems parlamento rinkimams. Tarptautinėje bendruomenėje pasigirsta abejonių, ar jie bus tikrai demokratiški. Kokių priemonių ketinama imtis, kad abejonės būtų išsklaidytos?
– Nepasakyčiau, kad yra rimtų abejonių. Pastaruoju metu Armėnijoje įvykdyta daug demokratinių reformų, pataisyti rinkimų įstatymai. Rengdama šiuos pakeitimus Armėnijos vyriausybė bendradarbiavo su ES sąjungos institucijomis.
Ekspertai pokyčius įvertino palankiai, o ES politikai ne kartą yra pareiškę, kad padėtis Armėnijoje keičiasi į gera. Jei kas ir kalbama apie rinkimus Armėnijoje, tai dažniausiai reiškiama viltis, kad rinkimai visiškai atitiks tarptautinius standartus. Toks yra ir pačios Armėnijos tikslas. 2 psl. >
Maironis 2012-01-28 23:32
Tokie jau yra jie.
Maironis 2012-01-28 23:32
Cia dabar ka turetu reiksti, kad santykiai su armenija gereja? Vistiek del kazkokio menkniekio...
tau jau vaikų žaidimai 2012-01-28 20:50
interneto neužblokuos. Jokios armėnų ar žydų problemos nenukonkuruos khmerų ar Afrikos...
Festas 2012-01-28 19:28
gal bijo jei pripazins genocida tada reiks armenijai atlygint zala finansiniu budu