Naujienos
Mirtis neišsprendžia problemų, o likusiems gyviesiems jų gali pridaryti net dar daugiau (Redakcijos archyvo nuotr.)
Laidojimo pašalpą valdžia jau gali skirti kai kuriems Lietuvoje mirusiems užsieniečiams, tik ne gyvenamosios vietos nedeklaravusiems saviems piliečiams.
Į paskutinę kelionę artimąjį lydintiesiems valstybė skiria laidojimo pašalpą. Jos dydis jau keletą metų nesikeičia, yra aštuonių minimalaus gyvenimo lygių – 1 040 litų.
Kaip teigia Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Jolanta Šinkūnienė, pašalpa skiriama mirusį laidojančiam asmeniui šiam pateikus savo tapatybę įrodančius dokumentus ir mirusiojo mirties liudijimą. Pinigai gali būti išmokami grynais arba pervedami į sąskaitą banke.
Svarbiausia, kad mirusysis, kol buvo gyvas, būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Mat asmenims be gyvenamosios vietos deklaracijos laidojimo pašalpa nepriklauso.
Po šimtą per mėnesį
Lietuvos piliečių, kurie niekur nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, pasitaiko ne taip jau mažai. Galiausiai tai išaiškėja tiems asmenims mirus.
Tokių ir panašių pavyzdžių yra ne vienas. Moteris pardavė savo butą, išsiregistravo ir nuėjo gyventi pas giminaičius, šie nepriregistravo, ir niekam nerūpėjo jos gyvenamosios vietos deklaracija. Moteris mirė, o ją laidojančiam giminaičiui laidojimo pašalpa neskiriama. Mirusiosios nėra šalies gyventojų deklaracijoje.
Dabar, kai žmonės gali savo gyvenamąją vietą deklaruoti ir prie savivaldybių, tokių atvejų nebeturėtų pasitaikyti, bet jų vis dar yra. Laimei, retai.
Kaip teigia J. Šinkūnienė, šiemet dėl laidojimo pašalpos jau kreipėsi šimtas žmonių, ir visiems ji buvo skirta.
Per praėjusius metus miesto Savivaldybė išmokėjo 1 230 laidojimo pašalpų – maždaug po šimtą kas mėnesį.
Laidojimo pašalpa išmokama per dvidešimt keturias valandas nuo kreipimosi valandos. Dažniausiai išrašomas čekis, ir žmonės pinigus tuoj pat atsiima banke. Kaip sakė J. Šinkūnienė, jeigu prašymas gaunamas rytą, po pietų jau galima pasiimti pinigus.
Kai laidoja valstybė
Laidojimo pašalpa mokama neatsižvelgiant nei į mirusiojo socialinę padėtį, nei į jo amžių, nei į kitus kriterijus. Tačiau keletu atvejų pašalpos nemokėtos – nebuvo mirusiojo gyvenamosios vietos deklaracijos.
J. Šinkūnienė sako, kad nuo šių metų pradžios į laidojimo pašalpą jau gali pretenduoti ir kai kurie Lietuvoje mirę užsieniečiai. Tokia teise gali pasinaudoti čia dirbti leidimą turėjusiems aukštos kvalifikacijos specialistams mirus juos laidojantys artimieji. Panevėžyje tokių atvejų per pirmąjį šių metų mėnesį nepasitaikė.
Valstybės lėšomis laidojamiesiems taip pat privaloma gyvenamosios vietos deklaracija.
„Būna sudėtinga, jeigu mirusysis niekur nebuvo registruotas“, – sako už mirusiųjų laidojimą valstybės lėšomis atsakingo Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius.
Šiemet valstybės lėšomis dar neteko laidoti nė vieno mirusio vienišo, jokių artimųjų neturinčio žmogaus. Kiekvienais metais tokių pasitaiko po keletą, vis dėlto dauguma jų turi gyvenamosios vietos deklaraciją. 2 psl. >
total 2012-01-30 11:12
Nebando taupyti, o tik tvarką įvedinėja..
total 2012-01-30 11:12
čia jau autonazija vadintųsi..
total 2012-01-30 11:11
visur gerai, namie geriausiai :D
total 2012-01-30 11:11
koks Maironio komentaro tikslas ?D: