Ministerijos ir kitos valstybės institucijos Vyriausybės prašo leisti parduoti beveik 100 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, garažų, tarnybinių butų ir kt. Plačiausiai užsimojo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vyriausybė į parduotinų objektų sąrašą įtraukė 97 naujus kandidatus. Tačiau gautos lėšos nepateks į Privatizavimo fondą, kurio pagrindu daugiausiai pildomas Stabilizavimo fondas, o nusės įvairių institucijų darbo sąlygų gerinimui. Dar 2007-aisiais tuometinė Vyriausybė sugalvojo naujovę, pavadintą valstybės turto atnaujinimu. Numatyta pastatyti arba nupirkti naujus pastatus Generalinei prokuratūrai, Valstybės saugumo departamentui, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Statistikos departamentui ir kitoms institucijoms, o išlaidas vėliau padengti pardavus senąjį turtą. Tais pačiais metais sudarytas ir parduotino turto sąrašas. Pardavus jį išlaidos turėjo atsipirkti. Tačiau paaiškėjo, kad planai buvo pernelyg optimistiniai. RESPUBLIKA

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorės Lietuvoje Anne E. Derse teigimu, Lietuva ir Amerika pasiekė naują dvišalių santykių etapą. JAV mūsų valstybę vertina kaip lygiavertę ir įtaką vis didinančią partnerę. A. E. Derse pažymi, kad mūsų kraštas sulaukia išskirtinio Vašingtono dėmesio. Tai esą patvirtina ir pernai vykę net du JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vizitai į Lietuvą. Kadenciją Lietuvoje baigianti ambasadorė reiškia susižavėjimą Lietuva ir jos žmonėmis. Tačiau lietuviai, A. E. Derse nuomone, kartais yra pernelyg kuklūs, nors didžiuotis tikrai turi kuo. Ambasadorė prisipažino, kad dirbti Lietuvoje jai labai patiko, nes čia jiedu su vyru jautėsi kaip namie. Apie Lietuvos ir JAV dvišalius santykius ir bendradarbiavimą, mūsų krašto planuojamus plėtoti energetinius projektus, politiką Rusijos atžvilgiu – interviu su JAV ambasadore Lietuvoje Anne E. Derse – „Lietuva – lygiavertė Amerikos partnerė“. LIETUVOS ŽINIOS

Nuo šios savaitės kauniečiai kviečiami į seniūnijas atiduoti balsų už patikusius kandidatus į seniūnaičius. Kai rudenį Kauno savivaldybė apsisprendė skelbti seniūnaičių rinkimus, kai kurie seniūnai abejojo, ar atsiras entuziastų, kurie dirbtų visuomeniniais pagrindais, tačiau sekmadienį pasibaigus kandidatų registracijai paaiškėjo, kad visose būsimose seniūnaitijose rinktis bus iš ko. Iš viso 11-oje seniūnijų užsiregistravo 139 kandidatai. Daugiausia kandidatų sulaukė Eigulių seniūnija – 20, mažiausiai – Petrašiūnuose ir Gričiupyje – ten sulaukta po 6 kandidatus. Kandidatus galėjo kelti bendruomenių centrai, kitos organizacijos, taip pat seniūnijų gyventojai, surinkę 50 juos palaikančių kaimynų parašų. Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje Rasos Noreikienės įsitikinimu, seniūnaičiai gali sustiprinti savivaldą.

Tuo tarpu Kauno bendruomenių centrų asociacijos prezidento Ramūno Navicko manymu, seniūnaičio pareigybė dubliuosis su bendruomenių centrais. Be to, bendruomenėms nerimą kelia nuostatos, kad seniūnaičiai vertins, ar tikrai būtini rengiami bendruomenių centrų projektai. „Tai iš anksto nulemia konfliktus. Bet įstatymas yra įstatymas, todėl Kauno bendruomenės nusprendė pačios aktyviai dalyvauti seniūnaičių rinkimuose ir kelti savus kandidatus“, – sakė R. Navickas. Vidutiniškai miesto seniūnijose bus išrinkta po 5-8 seniūnaičius. Rinkimų rezultatai bus paskelbti kovo 2-ąją. „Į seniūnaičius – 139 kandidatai“. KAUNO DIENA