Dabar tas metas, kuomet abiturientai ir studentai nerimastingai sutinka egzaminus, per keletą artimiausių savaičių nulemsiančius jų ateitį. Apie būdus įveikti nuo šio laikotarpio neatskiriamą stresą ir kitas psichologines problemas kalbėjomės su VDU Teorinės psichologijos katedros docentu, biomedicinos mokslų daktaru Aidu Perminu.

Su kokiomis psichologinėmis problemomis dažniausiai tenka susidurti laikantiems egzaminus?

Artėjantis egzaminas sukelia tam tikrą įtampą, kuri reiškiasi įvairiai: kaip nerimas, negalėjimas susikaupti, nuovargis, mieguistumas, nemiga ir daugybė kitų su ilgalaike įtampa susijusių simptomų.

Kur slypi šių problemų priežastys? Ar galima dalį kaltės suversti sparčiam šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempui, socialiniam spaudimui, o galbūt ir ekonominei krizei?

Žinoma, mes vienaip ar kitaip reaguojame į aplinkos iššūkius, tačiau būtų klaidinga manyti, kad tarp išorinių aplinkybių ir žmogaus psichologinės būsenos yra tiesioginis ryšys. Mūsų emocinę reakciją lemia tai, kaip įvertiname išorinę situaciją. Stresą mums kelia ne pats egzaminas, o tai, kaip mes įvertiname jo sunkumą bei savo galimybes jį išlaikyti. Įtampa dažniausiai atsiranda dėl mūsų polinkio matuoti save ne pagal savus, o pagal kitų žmonių standartus. Pastebėję, kad jų neatitinkame, mes jaučiamės nepilnaverčiais. Išsivaduoti nuo šio jausmo galima suvokus, kad „aš nesu geriausias ar blogiausias, aš paprasčiausiai esu aš“.

Dažnai mes patys viską sutirštiname: visada norime būti kompetentingi, adekvatūs ir sėkmingi, visi ir visada turi mus mylėti ir priimti, o jei kažkas išeina ne taip, kaip norime, tai mums sukelia siaubą. Tai – neadekvačios mintys. Manymas, kad viskas „privalo“ vykti taip, o ne kitaip, tampa emocinio sukrėtimo priežastimi, nes gyvenime viskas ir visada negali vykti idealiai.

Studentai, kaip ir kiti žmonės, dažnai atidėliodami darbus, nesimokydami viso semestro metu, patys sukuria situaciją, kurioje jiems lieka siaubingas kalnas neatliktų darbų – ir taip kartojasi kiekvieną semestrą. Kita vertus, ši „siaubo“ situacija lyg ir reikalinga tam, kad išsijudintume ir pradėtume kažką daryti. Dažnai tik ji mus priverčia užbaigti darbus.

Ką patartumėte svarbius egzaminus laikantiems studentams ar abiturientams, patiriantiems stresą ir nemokantiems jo suvaldyti?

Visų pirma, ramiai pagalvokite apie medžiagos, kurią reikia įsisavinti, apimtį. Suplanuokite mokymuisi skirtą laiką ir nuosekliai vykdykite savo planą, neužmiršdami pertraukėlių. Ilgą kelią padalinus į mažas atkarpas, jis nebeatrodo toks ilgas ir nepasiekiamas. Be to, toks padalijimas leidžia pajausti pasitenkinimą, suvokus, kad kiekvienas atliktas žingsnis ir perskaitytas puslapis vis labiau artina prie norimo tikslo.

Tai atrodo paprasta, tačiau dažnai nuosekliai mokytis yra sunku, nes aplinkinis pasaulis pilnas pagundų. Motyvaciją galite padidinti naudodami paskatinimus: pavyzdžiui, už kiekvieną nepertraukiamo mokymosi valandą leiskite sau vakare 10 minučių pažiūrėti televizorių. Svarbu, kad paskatinimas būtų adekvatus, malonus, geidžiamas.