Praėjusio penktadienio numeryje rašėme apie tai, kaip rusai nuskandino vokiečių laivą „Vilhelmas Gustlofas“. Baltijos jūra tuokart pasiglemžė apie 9500 žmonių. Tai didžiausia katastrofa laivininkystės istorijoje. Tačiau ir patys vokiečiai nėra šventi – jie irgi skandino laivus, nesiaiškindami, kas jais plaukia.

Turėjo plaukti naktį

1941 metais paskendo sanitarinis motorlaivis „Armėnija“. Apie šią tragediją tik neseniai prakalbėta garsiau. Dabar ji vadinama viena iš didžiausių praėjusio amžiaus katastrofų. Jos paslaptį Juodosios jūros gelmės saugoja iki šiol, todėl šioje istorijoje dar labai daug baltų dėmių.

„Armėnijos“ žūtis –  viena žiauriausių žmonijos istorijoje. Laive, kuriuo buvo plukdomi sužeistieji, žuvo net apie 7000  žmonių – ir tik aštuoniems pavyko išgyventi, kai juos perėmė sargybos kateris.

Plaukiojanti ligoninė turėjo išgabenti iš tuo metu buvusių apsuptų Sevastopolio ir Jaltos miestų sunkiai sužeistus žmones, surinktus iš 23 aplinkinių ligoninių. Netoli Jaltos krantų „Armėniją“ atakavo vokiečių lėktuvas-torpednešis, ignoravęs Raudonojo Kryžiaus ženklą ant laivo denio. Vos per 4 minutes laivas perlūžo ir nugrimzdo į dugną.

Manoma, kad viena iš šios tragedijos priežasčių – kad „Armėnija“ pažeidė įsakymą neplaukti į jūrą rytą (reikėjo naktį), kai laivai gerai matomi priešams.

Laivas nesurastas

„Armėnijos“ tragedija pražudė beveik penkis kartus daugiau žmonių, negu skaičiuojama legendinio „Titaniko“ aukų. Be to, „Titaniko“ keleiviai dar turėjo galimybę gelbėtis. O „Armėnijos“ laivu plukdyti žmonės buvo iškart pasmerkti – dauguma sužeistųjų savarankiškai judėti nepajėgė, o ir jiems išsilaikyti itin šaltame vandenyje būtų buvę neįmanoma.

Plaukiodavusios ligoninės „Armėnija“ žūties istorijoje iki šiol yra daugiau spėlionių, negu faktų, nes ir katastrofos laikais, ir ilgai po to apie šią tragediją nutylėta. Galbūt sovietų valdžia nenorėjo traumuoti žmonių tokiomis žiniomis.

Bet ir šiais laikais „Armėnijos“ žūties aplinkybėmis aktyviai susidomėję Ukrainos mokslininkai negali rasti patikimų duomenų archyvuose. Informacija rinkta po kruopelytę: nuo 2003 metų buvo suorganizuotos keturios ekspedicijos į spėjamą „Armėnijos“ žūties vietą, pernai vėl „iščiupinėtas“ nemenkas jūros plotas, tyrinėtas dugnas 700 metrų gylyje, tačiau – be naudos. Mokslininkai planuoja išsinuomoti galingesnę techniką ir vėl grįžti į tuos pačius vandenis.

Prieš Raudonąjį Kryžių

„Armėnija“ į savo paskutinį reisą išplaukė iš Sevastopolio uosto 1941-ųjų lapkričio 6-ąją, apie 17 valandą. Laive buvo sunkiai sužeisti žmonės ir evakuoti gyventojai. Juos reikėjo nuplukdyti į Tuapsės miestą Kaukaze, Krasnodaro krašte. Laivas dar turėjo užsukti į Jaltą, kur jo laukė dar vienas būrys sužeistųjų.

Tuo metu Jaltoje dėjosi baisūs dalykai – miestą per keletą valandų buvo užgrobę Vermachto (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų) būriai. Jalta buvo sugriauta, ilgai puoselėti jos kvartalai virtę didžiulėmis duobėmis, jaltiečių butuose šeimininkavo vokiečiai, o panikos apimti gyventojai blaškėsi po miestą.