Trims opozicinėms partijoms paskelbus apie ketinimus naujos kadencijos Seime sudaryti valdančiąją koaliciją Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas prisiminė jau daugelį metų svarstomą, bet dėl politikų ambicijų neįgyvendinamą liberalių politinių jėgų vienybės idėją.

– Kodėl staiga vėl prisiminėt LiCS ir Liberalų sąjūdžio susivienijimo ar bent bendradarbiavimo per ateinančius Seimo rinkimus idėją? Kas tokio atsitiko, kad iš esmės jau palaidota mintis vėl grįžo į politinę darbotvarkę?

– O ji niekada ir nebuvo pamiršta. Tebeturim vilties, kad anksčiau ar vėliau gyvenimas privers ją prisiminti ir įgyvendinti.

Pastarosiomis dienomis, žinia, buvo vienas politinis įvykis, kuris privertė vėl pagalvoti apie politinių jėgų vienybę, apie bendradarbiavimą. Trys opozicinės partijos – socialdemokratai, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos – pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo artėjant naujojo Seimo rinkimams ir dėl planų joms dalyvauti formuojant naują valdančiąją daugumą būsimame parlamente.

Tokio dalyko negali nepastebėti – trys partijos viešai deklaruoja ryžtą bendradarbiauti ir formuoti naują valdžią.

Tai skatina visas kitas partijas dar kartą objektyviai įvertinti savo vietą ir pozicijas politinėje sistemoje, mobilizuotis, pasvarstyti apie bendradarbiavimą, pagalvoti apie perspektyvas. Kuo mes blogesni už tas tris opozicines partijas?

– Jūs tikite, kad tas trijų partijų susitarimas nuoširdus, rimtas ir tikrai bus įgyvendintas? Juk viskas priklausys nuo Seimo rinkimų rezultatų. O jie gali būti ir tokie, kad kuriam nors iš tų trijų susitarimo dalyvių atsivers kitokios politinės perspektyvos ir susitarimas natūraliai neteks prasmės?

– Manau, kad tas susitarimas yra gana rimtas politinis faktas. Aišku, viskas priklausys nuo rinkėjų sprendimo po kiek daugiau nei šimto dienų. Jie tikrai gali „sudėlioti“ naują Seimą taip, kad gims kitokia valdančioji koalicija, nei svarsto tos trys opozicinės partijos, pasirašiusios susitarimą.

Ir vis dėlto tas susitarimas turės nemenkų politinių padarinių. Nes jas visada sukelia pozicijų suderinimas prieš rinkimus ir deklaravimas, kad bus bendradarbiaujama po jų.

– Kodėl socialdemokratus, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijas pavadinote populistinėmis?

– Nes jos ir yra populistinės, pastaruosius ketverius metus labai silpnai veikusios opozicijoje. Daug triukšmavo, mažokai konstruktyviai veikė, nors tomis ekonominės krizės sąlygomis, kurias išgyvenome, derėjo rodyti daugiau konstruktyvumo, užsiimti ne vien demagogija ir pagalių kaišiojimu į ratus.

Dabar jos galbūt telkia jėgas, imituodamos tariamą stiprybę ir ryžtą paimti valdžią. Tai rimtas signalas LiCS bei Liberalų sąjūdžiui. Jeigu šios dvi liberalų partijos nesivienys ir toliau atims viena iš kitos balsus, gali atsitikti taip, kad po rinkimų Seime nebebus jėgos, kuri deramai gintų liberalias idėjas ir demokratiją.