Lietuvos lenkų atstovai Seime reikalauja stabdyti naujo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimą, kol nereglamentuota, kaip mūsų šalyje gali būti vartojamos tautinių mažumų kalbos. Valdantieji atsako, kad pagal Konstituciją valstybinė kalba Lietuvoje viena – lietuvių, o kitų niekas nedraudžia vartoti privačiame gyvenime.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Seime, priklausantys „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, reikalauja stabdyti naujo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimą, kuriame kalbama tik apie vienintelės Lietuvoje valstybinės – lietuvių – kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Lietuvos lenkai reikalauja, kad jiems būtų oficialiuose dokumentuose leista rašyti pavardes originaliais lenkiškais rašmenimis, ir kad vietovėse, kur gausiai gyvena lenkai, gatves būtų galima rašyti ir lenkiškai.

„Kodėl mes negalime paruošti bendrą dokumentą arba kitą įstatymą, kuris reglamentuotų ir kitų kalbų vartojimą? Kodėl mes taip priešinamės arba atidedame tautinių mažumų įstatymo paruošimui? Jeigu mes šito nenorime padaryti, kodėl šitame įstatyme nesutinkame reglamentuoti, kad šalia valstybinės kalbos vartojimo taisyklių gali būti nustatomas ir kitos kalbos vartojimas? Ir nereikėtų tada kalbėti apie priverstinį vienos kalbos vartojimą“, – svarstė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius.

Lietuvos lenkų atstovams Seime pritarė ir didžiausia opozicinė frakcija – socialdemokratai.

„Čia yra kebliai neatsakoma į klausimą dėl vardų ir pavardžių. Vardų ir pavardžių problematika yra apskritai neišspręsta, ji sudaro pakankamai daug įtampos tiek mūsų Lietuvoje, tiek ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Mes paliekame atvirą konfliktą, paliekame jį gilinti“, – kalbėjo Socialdemokratų frakcijos narys Vytenis Andriukaitis.

Įstatymą pristatantis Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas pabrėžia, kad asmeniniame gyvenime niekas niekam nedraudžia kalbėti kokia nori kalba

„Įstatymas į tą privačią erdvę nesikėsina. Iš esmės įstatyme sakoma, kad lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, turi būti piliečių išmokstama. Ją turi piliečiai turi mokėti, gerbti ir, be abejo, kiekvienas asmuo Lietuvos Respublikoje turi teisę vartoti lietuvių kalbą ir ja gauti informaciją. Darbo grupė vadovavosi koncepcija, kuri yra nustatyta Konstitucijos 14 straipsnyje, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba“, – aiškino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Naujasis įstatymas leistų viešus užrašus ne lietuvių kalba tik turizmo tikslais, bet jie turėtų būti mažesni nei lietuviški. Diskusijas dėl valstybinės kalbos įstatymo Seimas tęs dar šią savaitę.

K. Jackūnaitė