Visiems „į kraują įaugę“, kad katės dievina valerijonus. Galima išgirsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktūra ar net patys išsikasa valerijonų šaknis ir jomis mėgaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolė. Šie augalai plačiai naudojami praktikoje  - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. Tačiau dažnam kyla klausimas: kodėl ir kaip iš tiesų jie veikia?

Katžolė

Katžolės savo išvaizda šiek tiek primena melisas. Jų stiebai tvirti, gauruoti, lapai žalios ar pilkšvai žalsvos spalvos. Katžolės žydi liepos – rugsėjo mėnesiais baltais, mėlynais, rausvais ar alyviniais žiedais. Šie augalai labai nereiklūs, gali augti skurdžioje sausoje dirvoje. Pasižymi stipriu, savotišku kvapu ir kartoku skoniu.

Katžolių stiebuose ir lapuose aptinkama medžiaga nepetalaktonas, veikiantis kaip viliotojas. Katė nepetalaktoną pajunta nosies uoslės receptorių, o ne vomeronasalinio organo (mažytė uoslės liauka burnoje) pagalba. Manoma, kad ši medžiaga gali imituoti feromonus, pvz. kačių snukio feromonus ar kačių šlapimui tipišką kvapą suteikiančias medžiagas. Uoslę praradusios katės į katžolę vis tiek reaguoja.

Pajutusios katžolės kvapą, katės pradeda voliotis, tapšnoti ją letenėlėmis, laižyti lapus, elgiasi lyg rujos metu (dėl to šis augalas dar vadinamas kačių afrodiziaku). Kai kurios tampa hiperaktyvios, agresyvios, gali kąsti ar šnypšti. Nors katžolės kvapas kates jaudina, suėstas augalas veikia raminančiai. Priėdusi katžolės katė gali seilėtis, tapti mieguista, murkti. Yra teiginių, kad nepetalaktonas gali sukelti haliucinacijas (kartais katės žaidžia su nematoma pele).

Katžolės efektas trunka 5 – 15 minučių. Panašų poveikį augalas pakartotinai gali sukelti tik praėjus vienai – dviem valandoms po ankstesnio kontakto. Katžolė katėms priklausomybės nesukelia .

Reakcija į katžolę paveldima. Kiek kačių į ją reaguoja, tiksliai nežinoma, bet greičiausiai pusė - du trečdaliai populiacijos. Australijoje gyvenančios katės į katžolės skleidžiamus kvapus dažniausiai nekreipia dėmesio. Poveikiui „pasiduoda“ tiek patinai, tiek patelės, kastracija ar sterilizacija tam įtakos neturi. Jaunesni kaip 8 savaičių amžiaus kačiukai katžolės poveikiu nesimėgauja – atvirkščiai, dažniausiai jie demonstruoja pasibjaurėjimą.

Panašų efektą katžolė sukelia ir didžiosioms laukinėms katėms – liūtams ir tigrams, nors šis poveikis vis dar diskutuotinas. Žiurkės bei pelės katžolei jaučia stiprią antipatiją, vengia vietų, kur šios auga. Šie augalai atstumia ir vabzdžius.

Jei katė suėda per daug šviežių katžolių, gali viduriuoti ar vemti. Tai pasitaiko retai ir praeina savaime. Tačiau jei katė tokius nemalonumus patiria dažnai, apribokite jai galimybę mėgautis katžole ar visai atsisakykite šio augalo.

Skatindami savo augintinę žaisti su žaislais, kuriuose yra katžolės, padėsite jai palaikyti gerą fizinę formą. Katžolė gali padėti katę pripratinti prie draskyklės ar guolio, šis augalas ne tik padės ją atpratinti nuo blogų įpročių, bet ir veiks kaip atlygis už gerą poelgį.