„Mes kalbame apie kultūrą, kur ilgesnis darbo laikas ir didesnis dirbančių moterų skaičius. Be to, kompanijos į darbą priima panašius, greitai pritampančius žmones. Susidaro tokia darbo atmosfera, kai žmonės vienas kitam jaučia potraukį, vadinasi, atsiranda palankios sąlygos tarnybiniams romanams. Organizacijos tarnybinių romanų fenomeno nebegali ignoruoti. Jie atsakingi už idealias suartėjimo sąlygas“, – tvirtina tyrimo autorė Šantal Gotjė, Londono Vestminsterio universiteto psichologė.

Ji apklausė įvairių profesijų atstovus, taip pat investicinių bankų ir informacinių technologijų sektoriaus darbuotojus, stiuardeses, kurie turėjo romanų darbe. Nors jie tvirtino, kad romanai nedarė jokios įtakos jų darbo produktyvumui, tačiau prisipažino, kad, santykiams iširus, darbo kokybė pablogėdavo. Todėl, pasak Gotjė, vietoj to, kad tarnybinius romanus draustų, kompanijos darbuotojams turi padėti ir pritarti, o ypač – po išsiskyrimo.

Kompanija Peninsula, kuri specializuojasi darbo santykių teisėje, 2002 metais nustatė, kad 97 proc. iš 1 274 darbuotojų turėjo tarnybinius romanus. Tarp tyrimo dalyvių buvo universiteto dėstytojas, kuris turėjo romaną su studente. Kai jis merginą paliko, ši pagrasino, kad visiems papasakos apie jų santykius. Dėstytojas nenorėjo rizikuoti ir išėjo iš darbo savo noru. Stiuardesės ir stiuardo santykiai prasidėjo tuomet, kai juos pradėjo skirti į tuos pačius reisus. Tačiau jie išsiskyrė draugiškai. Striptizo šokėja turėjo romaną su vadybininku, bet kai romanas baigėsi, klubo savininkas merginą atleido. Firmos darbuotoja per informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų atranką įsimylėjo savo vedusį bosą. Kai jie išsiskyrė, jis prieš jos valią pervedė ją į kitą skyrių. Londono viešbučio darbuotoja turėjo romaną su vadybininku. Ji pastojo, bet, santykiams iširus, pasidarė abortą.

Šantal Gotjė sakė: „Įdomu tai, kad nors visos poros ir išsiskyrė, dėl savo buvusių romanų niekas nesigailėjo. Daugelis sakė, kad jei tik bus galimybė, romaną vėl pradės. Nors kai kurie tyrimo dalyviai buvo susituokę, tačiau kaltės jausmo jie nejautė, ir tai liudija, kad žmonės tarnybinių romanų nevengs, ir nesvarbu, kokių priemonių imsis kompanijos.“

Tad eikime į darbą, nes ten laukia ne tik alinanti vergovė...