Europos skolų krizės iškankinti investuotojai su baime žvelgia į vyriausybių ir bankų obligacijas. Didžiausi pasaulio finansų žaidėjai atsidūrė keblioje padėtyje, jų sąskaitose guli milijardai, tačiau saugių ir patrauklių investicijų ratas kasdien traukiasi. Pensijų fondai ir draudimo bendrovės ieško saugaus užutėkio, kuris teiktų nors šiokį tokį saugų pelną, o rizikos ištroškę investuotojai šiomis dienomis mėgaujasi pasiūlos pertekliumi, rašo „Der Spiegel“.

Yngve Slyngstadas valdo 450 mlrd. eurų vertės investicinį paketą. Šis norvegas vadovauja šalies gerovės fondui, kurio pajamas papildo pinigai gauti pardavus šalies naftą ir dujas. Vyriausybė įpareigojo Y. Slyngstadą ir jo 300 asmenų komandą ieškoti saugių investicijų, kurių pelningumas siektų bent 4 procentus. Y. Slyngstadas yra atsakingas už savo šalies ateities gerovę.

„Anksčiau mes ieškodavome saugių, tačiau pelningų investicijų, šiandien tokių beveik nebeliko“, - sako investuotojas. Nuo 1999 iki 2007 metų vidutinė Norvegijos gerovės fondo investicijų grąža siekė 6 proc., tačiau per pastaruosius keturis metus šis rodiklis susitraukė iki 1 proc. Anot Y. Slyngstado, visame pasaulyje saugių investicijų palūkanų normos ritasi į apačią. Esant tokioms aplinkybėms didžiausią naudą susižeria Vokietija, galima teigti, kad vokiečiai naudojasi visuotine baime dėl euro zonos subyrėjimo.

Nemokami pinigai

Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijus sulig kiekviena diena tampa panašus į tikrovę. Ispanija iš visų jėgų bando neprarasti savo finansinio suvereniteto, o Pietų Europos šalių gyventojai tuština indėlių sąskaitas. Vokietija tapo saugiausiu investiciniu užutėkiu į kurį plūsta pinigai.

Prieš porą savaičių Vokietijos finansų ministras sugebėjo pasiskolinti dviem metams už nulinę palūkanų normą. Tuo tarpu už dešimties metų laikotarpio obligacijas investuotojai iš Vokietijos prašo vos 1,2 proc. palūkanų. Panašia padėtimi džiaugiasi JAV ir Japonija

Finansų ministrų džiaugsmas tampa ašaromis investuotojų akyse. Pastarųjų investicijas sunaikina infliacija. Saugių investicijų grąža – neigiama.

Šiuo metu profesionalūs investuotojai visame pasaulyje disponuoja 60 trln. vertės lėšomis. Vos prieš dešimt metų ši suma buvo dvigubai mažesnė. Niekam pernelyg neskauda galvos dėl godžių investicinių bankų ar rizikos fondų, kurie gali sau leisti prisiimti didesnę riziką. Kur kas didesnį nerimą kelia pensijų fondai, draudimo bendrovės ir tokios institucijos kaip Norvegijos gerovės fondas. Visos šios organizacijos yra skirtos tenkinti visuomenės interesus, saugiai kaupti ir didinti jų investicijas. Deja, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms tokie fondai neberanda sau vietos po saule. Šie profesionalūs investuotojai negali užsiimti avantiūromis ir investuoti į rizikingus finansinius instrumentus. Nuo jų priklauso daugelio smulkių investuotojų gerovė.

Anksčiau buvo manoma, kad investicijos į išsivysčiusių valstybių obligacijas visada buvo ir bus saugios, deja, pastarųjų metų krizė sutriuškino tokį įsitikinimą. Saugių užutėkių skaičius ženkliai sumažėjo, o jų grąža netenkina konservatyvių investuotojų poreikių.