„Neseniai teko rūpintis tolimos giminaitės laidotuvėmis. Tačiau užuot galvojusi, kur pašarvoti mirusiąją ir kam iš artimųjų pranešti, visų pirma turėjau įrodyti, kad aš turiu teisę pasirūpinti velione“.

Taip prasideda laiškas, pasiekęs portalo Balsas.lt redakciją. J. L. pasakoja, kad prieš kurį laiką vienišai pagyvenusiai jos giminaitei gatvėje pasidarė bloga, ir „Greitosios pagalbos“ gydytojai nuvežė ją į ligoninę. Kadangi senolė ėjo į banką pensijos ir turėjo pasiėmusi asmens dokumentus, jos pasas atsidūrė ligoninės saugykloje.

„Ligoninėje ji praleido kelias savaites, bet nevaikščiojo, todėl paso iš saugyklos taip ir nepasiėmė. Nežinau, ar būtų atidavę man, tačiau vis galvojau, kad ji netrukus sustiprės ir pasiims pati. Bet kai moteris mirė ir man reikėjo gauti mirties liudijimą, kilo problemų“, – pasakoja J. L.

„Ligoninėje man sako: „Įrodykite giminystės ryšius“. Bet jos ir mano mamos (jos pusseserės) gimimo liudijimų nepakanka – dar reikia surasti judviejų mamų (seserų) gimimo liudijimus. Močiutės liudijimą aš turiu, bet aš net nežinau, ar mirusioji turėjo savo mamos gimimo liudijimą. Ir į jos butą įeiti negaliu. Net jeigu įeičiau – kur jo ieškoti? Vadinasi, turėčiau bėgti kopijos į Civilinės metrikacijos skyrių ar net kokį nors archyvą, nes ta moteris mirusi labai seniai? Bet juk ir čia tikriausiai prašytų įrodyti, kad esu giminaitė? Kita vertus, kiek laiko tai truktų, net jeigu dokumentą išduotų skubos tvarka? Kiek tektų laikyti žmogų nepalaidotą?“, – rašo moteris.

Anot J. L., ji net pagalvojo, kad gal yra testamentas, ir jeigu paveldėtoja nurodyta ji, tai padėtų. Tačiau šios minties atsisakė – juk nepaisant to, kad testamentas dar neįsiteisėjęs, kol nėra dokumento, kad jį surašęs asmuo mirė, notarui jis gyvas. „Pasijutau kaip užburtame rate“, – rašo J. L.

Situacija nestandartinė. Ir tikriausiai nedažnai taip nutinka. Tačiau jeigu nutiko vieną kartą, gali nutikti ir dar kartą. O jeigu taip – kaip tokiu atveju reikėtų elgtis? Kokių asmens dokumentų ir įrodymų reikia, kad galėtum pasirūpinti giminaičio laidotuvėmis?

Ieškodamas atsakymo į šiuos klausimus, Balsas.lt kreipėsi į kelias didžiąsias ligonines, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas.

Gydymo įstaigos: viskas reglamentuota

Ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, ir Santariškių klinikos, ir dar kelios Lietuvos ligoninės atsakė panašiai. Apibendrintai būtų galima pasakyti taip: „Pacientams, kurie buvo gydomi mūsų ligoninėje, mirus, medicininė dokumentacija pildoma pagal nustatytą tvarką“.

SAM nestandartinių situacijų nekomentuoja

Atsakymas, kurio sulaukėme iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), buvo itin dalykiškas ir oficialus. Tačiau pasakojantis apie tą pačią „nustatytą tvarką“. Atsakymo į J. L klausimus jame neradome.

„Medicininį mirties liudijimą išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Jis išduodamas asmenims, pateikusiems asmens dokumentus ir pasirašiusiems liudijimo dalį. (...) Mirus asmeniui, kuris (...) nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą“.