Sekundės trukmės energijos iškrova akimirksniu tampa pastatų, bokštų, medžių, elektronikos prietaisų, kompiuterinės įrangos gedimų bei suniokojimo priežastimi ir padaro daug materialinės žalos. Taigi šio gamtos reiškinio padaryti materialiniai ir moraliniai nuostoliai milžiniški. Todėl vis aktualesnė tampa žaibosaugos problema, kuri aktuali visiems objektams – nuo individualių būstų iki oro uostų.

Žmonės klaidingai įsitikinę, kad jei šalia yra medis ar aukštesnis pastatas, žaibas trenks į juos. Tačiau žaibas trenkia nebūtinai į aukščiausią vietą. Būna ir taip, kad jis trenkia į vieną vietą, o jo atšaka – į kitą, arba pasirenka tokį kelią, kuriame mažiausia varža ar pasipriešinimas. Tad kaip ir kur trenks žaibas, nuspėti beveik neįmanoma.

Meistrauja ir patys

Klaipėdos rajone gyvenantis Jonas Bertašius praėjusių metų vasarą per plauką išvengė gaisro, kai į ūkinį pastatą trenkė žaibas. „Supratau, kad juokai menki. Reikia pačiam pasirūpinti savo saugumu. Jei nebūčiau spėjęs užgesinti pradėjusio degti tvarto, nuostolius skaičiuočiau tūkstančiais. O kas, jei nuo tvarto ir namas būtų užsidegęs?“ – svarstė vyras. Jis kreipėsi į arčiausiai esančią priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kurios pareigūnai patarė žaibolaidžiui įrengti samdyti kvalifikuotus specialistus. Pastarieji nerekomenduoja patiems to daryti, nors patarimų galima nesunkiai rasti.

Šeimininkas, savo jėgomis bandydamas įsirengti žaibolaidį, rizikuoja. Mat netinkamai atlikus darbus, gali kilti per didelės varžos (sujungimų, įžeminimo) pavojus. Tokiu atveju žaibas, trenkęs į žaibolaidį, gali nutekėti per namo metalines konstrukcijas – kaminą, ventiliaciją, vidines elektros instaliacijas ir sužaloti jo gyventojus. Tačiau taupūs nagingi vyrai patys iškelia virš stogo stiebą su kalvio nukaltu strypu – žaibo imtuvu, nuo kurio nuveda elektros laidininkus – storas varines vielas. Jas įleidžia į žemę ne mažesniame nei 2 m gylyje. Tokie žaibolaidžiai gyvenamąjį namą gali apsaugoti, tačiau toliau esančių pastatų – ne.

Užtikrinta namo apsauga

Paprastai žaibolaidžius statančias firmas klientai užplūsta praėjus perkūnijų sezonui. Namo apsauga nuo žaibo vidutiniškai kainuoja 3–5 tūkst. Lt. Parinkdami žaibosaugos sistemą konkrečiam pastatui, specialistai atkreipia dėmesį į namo konstrukciją, stogo dangą, kaminų skaičių, grunto varžą. Patikimiausia yra daugiapakopė apsauga nuo žaibo. Žaibolaidis nuo namo apsaugo tik namą. Norint apsaugoti ir elektros prietaisus, reikia papildomų viršįtampių. Tada būsto apsauga nuo žaibo pabrangsta apie 1,5 tūkst. Lt

Profesionalų sumontuotos sistemos patikimumą rekomenduojama tikrinti kas trejus metus. Atvykę specialistai ommetru patikrina įžeminimą, sujungimus. Seną žaibolaidį patariama patikrinti kaip galima greičiau, nes jis gali padaryti daugiau žalos negu naudos.

Patikimesni – modernūs įrenginiai

„Saugant pastatus nuo tiesioginių žaibo išlydžių, būtina žaibą, trenkiantį į ant žemės esantį objektą, efektyviai pagauti į sumontuotą žaibo apsaugos sistemos įrenginį ir vėliau, kiek įmanoma mažiau sulaikant jo energiją, nukreipti į žemę“, – teigė UAB „SLO Lithuania“ specialistas Raimundas Čepononis. Galima pasirinkti keletą žaibosaugos sistemų: tradicines Benjamino Franklino (pasyvioji žaibosauga) ar vadinamąjį aktyvųjį žaibolaidį („Early Streamer Emmision“ – ESE). Modernios technologijos bei žaibo elgsenos tyrimai padėjo sukurti geresnį aktyvųjį žaibolaidį (ESE) be elektronikos (Ingesco PDC). Tokio tipo žaibosaugos įrenginiai naudojami nuo 1985 m.